Keičiama iš esmės
URK pirmininkas Ž.Pavilionis portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo, kad iki šiol buvo įprasta, jog skirtingos politinės jėgos sutaria užsienio politikos klausimais.
„Galiausiai užsienio politikoje atsirado politika, nebeplaukiame pasroviui. Tie apsisprendimai, patinka ar ne, yra politiniai“, – apie Lietuvos veiksmus Kinijos bei Baltarusijos atžvilgiu kalbėjo politikas.
Anot jo, pasirinkimas nebendrauti su autokratiniu pasauliu, kurį vienija Kinija, yra strateginis, sunkus pasirinkimas, kuris skauda pradžioje, bet ateityje atneš vaisius.
„Baltarusijos atžvilgiu artėja esminis išbandymas – rytoj, apie septintą ryto mūsų laiku, įsigalioja pačios rimčiausios istorijoje JAV sankcijos Baltarusijos režimo kišenėms. Tai, ko mes seniai prašėme“, – pabrėžė Ž.Pavilionis.
Gruodžio 8 dieną turėtų galutinai įsigalioti rugpjūtį paskelbtos amerikiečių sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą. Vis dėlto, premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad Jungtinių Valstijų sankcijos Baltarusijai „turi specifikų“, todėl dar neaišku, kaip jos bus įgyvendinamos Lietuvoje.
„Labai tikiuosi, viliuosi ir manau, kad rytoj tie vagonai bus paskutiniai. Kad mes, žinodami, kas yra Amerika, ir koks svarbus JAV vaidmuo užtikrinant mūsų pačių saugumą, (....) liksime su Amerika ir parodysime, kad ne tik žodžiais, bet ir darbais tėvynę mylime“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Perklaustas, ar valdžia susvyravo dėl sankcijų Baltarusijai, ar tiesiog buvo joms nepasiruošusi, Ž.Pavilionis atsakė diplomatiškai. „Kai iš tikrųjų suki vairą, būtų gerai, kad abi rankos jį laikytų“, – kalbėjo Seimo narys.
„Pasižiūrėsime, ar „Lietuvos geležinkeliai“ taps valstybe valstybėje nuo rytojaus ryto. Jeigu parodys tuos raumenis prieš Ameriką, tai, bijau, kad tam tikros sanatorijos irgi tuos raumenis rodė“, – pridūrė Ž.Pavilionis.
Kas kaltas dėl vienybės trūkumo?
Tuo metu paklaustas, kas kaltas dėl sušlubavusios Lietuvos užsienio politikos vienybės, Ž.Pavilionis įvardijo konkrečią, šalies vadovo vyriausios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės pavardę.
„Esu uždavęs labai daug panašių klausimų poniai Skaisgirytei, kurią pažįstu labai gerai. Manau, kad tam tikrais epizodais jos elgesys buvo neprofesionalus. Puikiai žinau epizodus, kada sąmoningai buvo kuriamos situacijos, kad prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos išsiskirtų.
Turiu surinkęs tam tikrus įrodymus. Paprašiau pateikti informaciją, kuri galbūt galėtų paneigti mano surinktus duomenis, pavyzdžiui, apie Merkel skambutį. Deja, atsakymų nesulaukiau. Tai svarstėme ir Užsienio reikalų komitete, nes tai nėra tik šis atvejis – tai ir ambasadorių paskyrimai, kuriems siūloma atšalt, sušilt“, – vardijo Ž.Pavilionis.
Ž.Pavilionis tikino turintis klausimų ir dėl A.Skaisgirytės ryšių su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, sulaukiančiu kritikos dėl dviprasmiškų pasisakymų apie Rusiją.
Konservatorius piktinosi ir dėl A.Skaisgirytės retorikos. „Tie žmonės, kurie, nepaisant Konstitucijos nuostatų, (...) leidžia sau pasakyti, kad dėl vieno ar kito skambučio informavome tuos, kuriuos manome esant reikalo informuoti – o mano duomenimis, niekas nebuvo informuotas iš Konstitucijos pareigūnų“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
„Labai sunkiai visus metus kūrėme vienybę dėl Baltarusijos, ir kai Merkel skambučiai bei kažkokie patarėjai tai sugriauna, tai yra tragedija“, – pridūrė jis.
Nemato piktų kėslų
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas svarstė, kad prezidentas neturi tikslo keisti Lietuvos užsienio politikos kurso, o ir šalies vadovo patarėjų veiksmuose neįžvelgia piktų kėslų.
„Tikrai nenorėčiau įžvelgti piktų kėslų prezidento ar Prezidentūros veiksmuose, galbūt daugiau ar dažniau kažkoks nepatyrimas, nesusipratimas“ – svarstė liberalas.
Kaip prezidento komandos nepatyrimo pavyzdį E.Gentvilas prisimena G.Nausėdos įrašytą kalbą, transliuotą Šeimų maršo metu gegužės mėnesį.
„Man atrodo šokiruojantis dalykas, kad prezidentas kalba Šeimų marše, o paskui fašistuojanti, prorusiška organizacija pasireiškia. Tai kas čia? Tai yra visiškas prezidento aplinkos nesugebėjimas išsiaiškinti, kur jis kalbės“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
Seimo narys svarsto, kad G.Nausėda, ieškodamas savo vaidmens užsienio politikoje, kartais bando pasisakyti originaliai, kas kartais pasirodo kaip bandymai keisti užsienio politiką.
Daugelis ginčų – dėl valdančiųjų?
Prezidento patarėjos A.Skaisgirytės vaidmens nesureikšmino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Giedrius Surplys.
„Nenorėčiau sutikti su tuo, kas bandoma įteigti – kad visi kankorėžiai yra Astos Skaisgirytės kieme. Dabar jau suradome naują priešą, nebe prezidentą? Sutikime, kad daugelis pradinių pasispygliavimų buvo būtent iš valdančiosios koalicijos – tiek dėl Europos Vadovų Tarybos (EVT), tiek dėl Taivano“, – kalbėjo G.Surplys.
Valstietis įsitikinęs, kad valdančiųjų konfliktas su Prezidentūra prasidėjo tada, kai pasikeitė valdžia.
„Valdžioje atsidūrusi viena didžiausių partijų turi tikslą laimėti visus rinkimus, ir prezidento postas yra vyšnia ant torto“, – kalbėjo G.Surplys.
Jo teigimu, Lietuvos užsienio politika yra pakankamai vieninga, kadangi G.Nausėda palaiko valdančiosios koalicijos poziciją tiek dėl Baltarusijos, tiek dėl Kinijos.
