„Visas vasaros srautas jau baigtas nagrinėti. Dabar liko apie šimtas bylų, pateiktų jau spalį ir lapkritį iš tų žmonių, kurie nebuvo užregistruoti, kai dirbo mobilios komandos vasarą”, – Eltai trečiadienį teigė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento direktorės teigimu, pastaruoju metu buvo nagrinėjamos sudėtingiausios bylos, todėl teigiamų atsakymų sulaukė daugiau asmenų nei anksčiau. Anot E. Gudzinskaitės, priežastys išliko tos pačios: prieglobstis suteiktas migrantams, atvykusiems iš šalių, kuriose asmuo yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų, asmenims, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei žmogus bėga nuo Talibano režimo Afganistane.
E. Gudzinskaitės teigimu, pagrindinės prieglobstį gavusių asmenų kilmės šalys – Sirija, Eritrėja, Afganistanas.Teigiamo atsakymo sulaukė ir keli migrantai iš Irako, Jemeno ir vienas iš Libano.
Migracijos departamento direktorė teigia, kad didelė dalis asmenų kreipėsi į teismą dėl neigiamų atsakymų.
„Apie 610 sprendimų pasiekė teismą. Teoriškai sprendimas gali keistis, jeigu pateiks papildomų įrodymų, kurių anksčiau nebuvo pateikę. Gali būti ir taip, kad teismas nustatys esminius departamento sprendimo trūkumus“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Be to, Migracijos departamento direktorė priduria, kad atsiranda vis daugiau norinčių sugrįžti į kilmės šalis. Pasak E. Gudzinskaitės, pagrindinė tokių prašymų priežastis – prarasta viltis gauti prieglobstį ir laisvai judėti šalyje.
„Pastaruoju metu stebime tam tikrą prašymų grįžti į kilmės šalis pagausėjimą. Turbūt dingsta viltis, kad bus suteiktas teigiamas sprendimas. Asmenys iki paskutinės minutės vis dar tikėjo, kad gaus prieglobstį, o dabar, kai sprendimai nesuteikti prieglobsčio jau priimti ir jie jau gana ilgai gyvena centruose, atsiranda noras grįžti“, – teigė E. Gudzinskaitė.
„Nelabai yra vilties, kad jiems bus leista laisvai judėti ir pasibaigus šešiems mėnesiams, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipsis pratęsti laisvės apribojimą, jie vis tiek negalės išlįsti iš apgyvendinimo centrų. Tai tikriausiai asmenys pasvėrė visus „už“ ir „prieš“ ir nusprendė grįžti namo savo noru“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).
