„Vakar premjerei pasakiau, kad esu pasiruošęs trauktis. Laukiu premjerės apsisprendimo“, – tvirtino G.Landsbergis.
Tokiam žingsniui G.Landsbergis nutarė ryžtis paaiškėjus, kad JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ įvykdė avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“ už paslaugas po sankcijų įsigaliojimo gruodžio 8 dieną.
Ministras teigė suprantantis „reputacinę žalą Lietuvai“.
G.Landsbergis nenorėjo vertinti, ar jo pavyzdžiu turėtų pasekti ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Tiesa, jis ministrei pirmininkei taip pat nurodė esąs pasiruošęs trauktis iš pareigų. Šią žinią patvirtino pati I.Šimonytė ir Laisvės partijos, kuri delegavo ministrą, pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Mano nuomone, tai nebūtinai ką nors keistų, bet, kadangi mes čia kalbame ne apie teisinius dalykus ar kažkokias juridines situacijas, o apie politikų vertinimą šios situacijos, tai aš tą vertinsiu kaip politikė“, – paklausta, ką keistų ministrų atsistatydinimas, atsakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sprendimą sakė priimsianti kitos savaitės pradžioje.
M.Skuodis: esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę
Susisiekimo ministras M.Skuodis vėliau patikino, kad yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą ir trauktis iš posto.
„Premjerę ryte informavau, kad esu pasiruošęs prisiimti atsakomybę, tiesiog nepavyko įgyvendinti sankcijų“, – pripažino ministras.
Jis apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos ir kartojo, kad Lietuva neturi patirties įgyvendinti tokios apimties sankcijų.
„Lietuva neturi patirties tokių sankcijų, kai jos susijusios su tokiomis apimties kompleksinėmis sutartimis. Joje yra tam tikri teisiniai spąstai“, – kalbėjo M.Skuodis.
Anot ministro, sprendžiant susidariusią padėtį yra dvi išeitys: sprendimus dėl sankcijų įgyvendinimo turėtų priimti arba Seimas, arba Vyriausybė.
„Trąšos negali važiuoti ir taškas. Čia nėra jokių dviprasmybių“, – pareiškė jis.
G.Landsbergis: „Lietuvos geležinkeliai“ informavo tik apie avansinį apmokėjimą rugsėjį už paslaugas spalį
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, per Lietuvą toliau vyksta šios įmonės gaminamų trąšų tranzitas. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad lapkritį „Belaruskalij“ atliko avansinį mokėjimą bendrovei už paslaugas, o šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį ir daliai sausio.
Valstybės valdoma įmonė tvirtino, kad apie avansinį mokėjimą buvo informuotos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos. G.Landsbergis nurodė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ informavo tik apie avansinį apmokėjimą rugsėjį už paslaugas spalį.
„Situacija, kuri įvyko po to, apie ją nebuvo informuota. Apie tolesnius mokėjimus, kurie vyko, nebuvo pranešta“, – patikino jis.
G.Landsbergis taip pat teigė, kad avansiniai mokėjimai rugsėjį atlikti „Lietuvos geležinkelių“ prašymu, o spalį ir lapkritį, jo žiniomis, bendrovė avansinių mokėjimų nebeprašė.
„Nežinau, kaip buvo. Bet iš tos informacijos, kurią turiu šiandien, papildomų prašymų nebuvo (...). Gal aš turėjau paklausti daugiau kartų, gal aš turėjau nutuokti, kad tokie dalykai daromi“, – svarstė ministras.
Jis pridūrė, kad potenciali žala „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ galėtų siekti iki 500 mln. eurų.
Ministras akcentavo praėjusią savaitę susitikime su JAV valstybės sektretoriumi Antony Blinkenu išsakęs nuogąstavimus dėl sankcijų veikimo, taip pat ir tai, kad, pavyzdžiui, „Belaruskalij“ trąšas perka NATO valstybių įmonės, kurių akcininkė – pati JAV.
„Aš išsakiau, kad taip yra, tai yra problema, kad sankcijos iš esmės neturi efekto, ir kad mes ieškome būdų (...). Tai yra priimta duomėn. Dėl to, kad šiandien jau yra gausybė pavyzdžių: yra Norvegijos įmonė, kuri tas trąšas perka. Tai yra NATO partneris, tai yra valstybinė įmonė, kurios dalis akcijų priklauso JAV. 16 procentų akcijų priklauso JAV fondui.
Ji perka tas trąšas, reiškia, ji nevykdo tų sankcijų“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras pridūrė, kad kalbantis su minėta Norvegijos įmone, ji laikosi pozicijos, jog sankcijos šiems sandoriams nėra taikomos.
Kartu ministras pabrėžė, kad Lietuva negali paminti sutartinių įsipareigojimų, nes „teisės viršenybė irgi yra vertybinės politikos dalis“, o būtent Lietuva ir kitos Vakarų šalys dėl sutarčių nesilaikymo kritikuoja Kiniją ar kitas valstybes.
„LTG Cargo“ vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių per metus už maždaug 60 mln. eurų. JAV Iždo departamentas sankcijas „Belaruskalij“ įvedė rugpjūtį ir iki gruodžio 8-osios verslui davė laiko užbaigti sandorius.
Praėjusį ketvirtadienį JAV išplėstose sankcijose atsidūrė ir „Belaruskalij“ produkcijos eksportuotoja „Belaruskaja kalijnaja kompanija“ (BKK). Sandoriai su ja turi būti baigti iki kitų metų balandžio 1-osios.
