„Kol kas nėra tokio konkretaus aptarimo. Manau, kad visi turi savo vertinimus ir nuostatas. Konkretikos nėra. Bet kad tų klausimų ir pasvarstymų (dėl tolesnio Ž.Pavilionio vadovavimo komitetui, – aut.past.) kai kuriems kolegoms kyla, tai taip yra. Kalbėsimės. Manau, kad tai neišvengiama“, – tvirtino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorių frakcijos seniūnė įsitikinusi, kad siekdamas gauti atsakymus į sau rūpimus klausimus, Ž.Pavilionis turėjo elgtis kitaip.
„Tai turbūt nėra pats išmintingiausias veikimas, kaip kolega Pavilionis bando spręsti vienus ar kitus klausimus. Nepaisant to, kad kai kurie klausimai turbūt kelia abejonių ir parlamentaras turi teisę užduoti jam rūpimus klausimus, tačiau pasirinktas būdas, retorika ir kiti dalykai, yra apsunkinantys sklandesnį ir rezultatyvesnį darbą“, – sakė ji.
Paklausta, ar pati dar mato galimybę Ž.Pavilioniui toliau eiti Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sudvejojo.
„Aš manau, kad turėtų būti sklandesnis ir atsakingenis komiteto pirmininko darbas, požiūris į tarpinstitucinius santykius, viešąją erdvę, kaip viskas atrodo. Žinome kolegos būdą, visi esame skirtingi, netobuli, kai kuriuos dalykus darome labai gerai, kai kur galbūt pritrūksta kažko.
Iki šiol, mano galva, komiteto darbas buvo pakankamai sklandus, bet jeigu yra polinkis kartotis tokio pobūdžio pareiškimams, tai nėra labai gerai. Matyt, kad mes tų pokalbių turėsime“, – konstatavo parlamentarė.
Kritika – ir iš V.Čmilytės-Nielsen lūpų
Konservatoriaus klaidą įžvelgia ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, šiuo atveju Ž.Pavilionis, kaip komiteto pirmininkas, pasielgė neatsakingai.
„Šiuo atveju, matyt, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas turi visus įrankius savo rankose kaip komiteto pirmininkas, komiteto atstovas, kitokiu būdu elgtis. Šiandien matome, kad tos įtampos, nesutarimai, kurie išeina į viešąją edvę, nėra naudingi Lietuvai. Manau, kad jie labai džiugina Lietuvos priešus“, – tvirtino V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo incidentą vertinanti kaip nereikalingą įtampos kėlimą ir taip sudėtingoje situacijoje.
„Šį incidentą vertinu kaip visiškai nereikalingą įtampos kėlimą. Situacijoje, kai Lietuva patiria pakankamai daug išorinio spaudimo, tikrai buvo galima kur kas sklandžiau tokius dalykus išspręsti, o ne kelti įtampas iš esmės lygioje vietoje“, – kalbėjo ji.
Primename, kad Prezidentūros kanceliarija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) dėl Ž.Pavilionio raštų su klausimais prezidento vyriausiajai patarėjai A.Skaisgirytei.
Prezidentūros kanceliarija savo rašte nurodo, kad Seimo komiteto vadovas negali reikalauti atsakymų iš politinio pasitikėjimo pagrindu prezidento patarėja dirbančios A.Skaisgirytės, ir kelia klausimą, ar toks Ž.Pavilionio elgesys atitinka konstitucinę Seimo nario priesaiką.
Ž.Pavilionis raštu į A.Skaisgirytę kreipėsi po Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos viešų aiškinimųsi, ar apie tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambuti Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai žinojusi Prezidentūra apie tai informavo Užsienio reikalų ministeriją.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tuomet žurnalistams sakė apie šiuos skambučius sužinojęs ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių, ir situaciją pavadino apmaudžia. Prezidento patarėja A.Skaisgirytė interviu „Žinių radijui“ teigė, kad informacija Prezidentūra dalinasi tiek, kiek reikia.
Ž.Pavilionis tuomet paskelbė, kad dėl jos viešų pasisakymų kvies A.Skaisgirytę pasiaiškinti į komiteto posėdį, o vėliau nusiuntė jai klausimus raštu.
