Nors po metų darbo Vyriausybė, politologų teigimu, neturi kuo labai pasigirti, į tai jie žvelgia atlaidžiai, įvertindami, kokiomis aplinkybėmis šis ministrų kabinetas turi dirbti. Vis dėlto, galiausiai pačios Vyriausybės sukeltas skandalas dėl baltarusiškų trąšų užgožė visus jų darbo metus.
V.Dumbliauskas: „Jei tuos dalykus padarys, opozicijoje liks aštuoneriems metams“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas teigė I.Šimonytės Vyriausybės darbo metus vertinantis labai nevienareikšmiškai.
„Jie paveldėjo pandemiją pačiame jos įkarštyje, gruodžio mėnesį. Kaip bebūtų, tą pandemiją jie pažabojo. Skiepijimo kampaniją manau reikėtų vertinti visiškai neblogai, nesvarbu, ką šnekėtų prezidentas Gitanas Nausėda“, – vertino V.Dumbliauskas.
Be to, politologo teigimu, su migrantų krize taip pat tvarkomasi neblogai.
„Išvengėme kolapso. Jeigu būtų dešimtys tūkstančių pabėgėlių pas mus, būtų prasidėję sukilimai, streikai, žmonių pasipiktinimai. Manau, kad labai laiku pradėjo migrantus atstumti nuo sienos, nes, ne vieno mano žodžiais, galėjome netekti valstybės, jeigu būtume juos įsileidę, kaip A.Lukašenka mums siuntė – šimtais po dieną. Šiuo atveju reikia nukelti kepurę, Vyriausybė tvarkosi“, – įsitikinęs jis.
Tačiau planuojamomis reformomis Vyriausybė sau šauna į abi kojas, įsitikinęs V.Dumbliauskas. Būsima „mažų miestelių gyventojų diskriminacija“ politologas vadina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planuojamą Tūkstantmečio mokyklų programą ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą.
„Labai neramina, kai ŠMSM kažką tauzija apie „Tūkstantmečio mokyklas“, gražiu pavadinimu pridengiant mokyklų naikinimą. Mažuose miesteliuose neliks mokyklų – tai nusikaltimas prieš tautą ir valstybę.
Taip konservatoriai juodai šauna sau į koją. Antras šūvis į koją – ligoninių naikinimas. Jei šiuos dalykus padarys, tai konservatoriai išeis į opoziciją mažiausiai aštuoneriems metams. Įsivaizduokite miestą be ligoninės ir be mokyklos“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
„Šios reformos, švelniai sakant, neapgalvotos, mano galva – nusikalstamos“, – pridūrė jis, įsitikinęs, kad miestelių gyventojai į tokius ministerijų planus reaguoja jautriai.
Galiausiai politologas įvardija ministrų komunikacijos problemas – kalbėjimo išvien stoką.
„Yra toks žaidimas po vieną. Paskutinį kartą toks žaidimas buvo matomas, kai A.Armonaitė sukritikavo automobilių taršos mokestį. Tai akivaizdi politinė konkurencija – įmetė akmenį į Liberalų sąjūdžio daržą, nes orientuojasi į tuos pačius rinkėjus“, – pastebėjo jis.
Politologas teigė, kad automobilių taršos mokestis – nepamatuotas, neargumentuotas, tiesiog automobilio turėjimo mokestis. Nepaisant to, ministrai vis tiek dėl jo turėtų komunikuoti vieningai.
„Kai vienas ministras siūlo mokestį, o kitas – kritikuoja, reiškia komandos nėra. Trys partijos koalicijoje, todėl nėra lengva. O I.Šimonytė – labai taktiškas žmogus. S.Skvernelis, kaip bebūtų, policininkas, gal duotų velnių A.Armonaitei, gal ji nešnekėtų pavieniui. O I.Šimonytė ne tokia. Bendro šnekėjimo kartais trūksta“, – apibendrino V.Dumbliauskas.
R.Urbonaitė: „Nepradėjome skęsti. Tai ir yra didžiausias Vyriausybės pasiekimas“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė savo ruožtu tikino, kad tokių metų nelinkėtų nei vienai Vyriausybei.
„Tiek dėl kovido, tiek dėl migrantų krizės, tiek dėl situacijos, susijusios su ekonominiais klausimais: infliacija, įvairių žaliavų kainų augimu.
Tačiau Vyriausybė baigia savo metus pačia didžiausia krize, kurios kilmė – iš pačios Vyriausybės vidaus: tai nėra virusas, kurio negali taip lengvai suvaldyti, ir ne A.Lukašenka, kuris iš viso nevaldomas“, – įvertino R.Urbonaitė.
Anot jos, kadangi nei viena iš net kelių Vyriausybę užklupusių krizių dar nesibaigė, sunku tikėtis proveržio ministrų kuruojamose srityse. „Tikrai reikia pasakyti, kad Vyriausybė nelabai turi kuo pasigirti, tų gerų žinių nėra daug“, – neslėpė politologė.
Pasak R.Urbonaitės, šiek tiek pozityviau nuteikia kylančios pensijos, vienišo asmens išmokos, minimalios algos kilimas – tai, pastebi politologė, atsispindi ir aukštesniuose negu kitų ministrų socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monikos Navickienės reitinguose.
„Tik tiek, kad buvo išlaviruota, neturėjome labai didelių socioekonominių sukrėtimų, didžiulio ekonomikos nuosmukio. Išlaikėme galvas virš vandens ir nepradėjome skęsti. Tai ir yra didžiausias Vyriausybės pasiekimas. Proveržio metais to nepavadinsi, bet pasakyti, kad tas proveržis galėjo būti, būtų drąsu. Metai tokie, po kurių apie šampano taurės pakėlimą kalbos būti negali“, – įsitikinusi politologė.
R.Urbonaitė pastebėjo, kad dalis ministrų šiemet nebuvo matomi, arba matomi tik didesnių ar mažesnių skandalų kontekste. Pavyzdžiui, apie kultūros ministrą Simoną Kairį daugiau išgirdome tik jo kabineto baldų pirkimo skandalo metu.
Nematomas buvo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kol nepasipylė vieši oponentų pareiškimai. Energetikos ministras Dainius Kreivys, politologės teigimu, taip pat sureagavo tik kritiniu atveju – kai pradėta garsiau kalbėti apie kylančias kainas.
„Yra ministrų, kuriuos matome kaip tūnojančius kokiame urve, jų dažniausiai žmonės negali įvertinti nei labai gerai, nei blogai – arba vertina juos blogai vien todėl, kad visą Vyriausybę vertina blogai. O visą Vyriausybę vertina blogai, nes, pavyzdžiui, blogai vertina A.Dulkį“, – pastebėjo R.Urbonaitė.
Daugiausiai dėmesio buvo skirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Politologė pripažįsta, kad be kluptelėjimų neapsieita. „Vakcinacijos kampanija neįvyko. O paskui nutraukti tų kampanijų konkursai meta šešėlį. Šešėlio būta, nors ši didžiulė krizė yra suprantama“, – apie pandemiją kalbėjo politologė.
A.Šuminas: „Ministrai sieka savo partinių tikslų“
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, daktaras Andrius Šuminas svarstė, kad Vyriausybei pritrūko sklandžios komunikacijos.
„Jeigu lygintume I.Šimonytės Vyriausybę su prieš tai buvusia S.Skvernelio Vyriausybe, tai ten buvo tokia aiški Vyriausybės komunikacija, ryški premjero komunikacija, nebuvo tokios atskirų ministrų veiklos.
Esminis skirtumas, kad šitoje Vyriausybėje mes turime ministrus, kurie labai aktyviai reiškiasi, kurių nuomonės kartais pradeda skirtis nuo Vyriausybės ar premjerės pozicijų. Čia kyla tam tikrų komunikacinių problemų ir, aišku, tai pirmiausia susiję su tuo, kad pozicijose yra ryškūs koalicijos partnerių ministrai ir jie siekia savo tam tikrų partinių tikslų. Iš čia atsiranda tam tikrų problemų“, – teigė docentas.
Specialistas iš viso ministrų kabineto išskyrė ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. Jo teigimu, būtent ji yra garsiai besireiškianti ir galbūt net užgožianti kitus ministrus.
„Turbūt akivaizdžiai ryškiai ir daug reiškiasi Aušrinė Armonaitė. Čia aišku yra susiję ir su jos, kaip partijos lyderės veikla ir ministrės postu. Tikrai, lyginant A.Armonaitę ir D.Kreivį, tai A.Armonaitė visiškai dominuoja, o D.Kreivys tarsi lieka šešėlyje. Nors iš tikrųjų, jei pažiūrėtume, tai D.Kreivio valdoma ministerija (Energetikos ministerija – aut.) netgi yra svarbesnė nei Ekonomikos ir inovacijų“, – svarstė A.Šuminas.
Docentas taip pat pastebėjo, kad Vyriausybės metų pradžioje aktyviai besirodžiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska šiuo metu yra tarsi dingusi, o prie aktyvesnių ministrų taip pat galima priskirti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Tiesa, priešingai nei minėtoji A.Armonaitė, vidaus reikalų ministrė dėmesio centre atsidūrė ne dėl politinio aktyvumo, bet dėl kilusios migrantų krizės.
A.Šuminas teigiamai neįvertino ir jau kurį laiką vykstančio Prezidentūros ir Vyriausybės susipriešinimo.
„Tas susipriešinimas tikrai akivaizdžiai matomas ir priežasčių turbūt reikėtų ieškoti giliau, nes akivaizdu, kad ten pirmiausia yra Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos užkliuvimas Prezidentūrai.
Kaip matome, susipriešinimas tik gilėja. Nebandoma dirbti ranka rankon, bet bandoma iš esmės siekti savo tikslų tiek vienos, tiek kitos pusės. Tai, aišku, krizinėse situacijose nėra labai sveikintinas dalykas, kai visuomenė norėtų, kad aukščiausi valstybės vadovai suremtų pečius ir spręstų kylančias problemas, o ne bandytų vienas kitą pabaksnoti ar pakritikuoti“, – sakė docentas.
Specialistas, kalbėdamas apie ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės darbą, sakė matantis tiek privalumų, tiek tam tikrų trūkumų, lyginant su ankstesnėmis Vyriausybėmis.
„Vienaip ar kitaip, problemos yra sprendžiamos ir Vyriausybė dirba. Iš tikrųjų pagirti galima būtent premjerę už tokį nuoseklų darbą ir nebandymą ieškoti kažkokių populiarumo taškų, bet problemų sprendimą. Tuos sprendimus, net ir nepopuliarius, vis tiek reikia daryti, o ši Vyriausybė ir ypač premjerė šiuos dalykus atlieka“, – pasakojo A.Šuminas.
