Korupcijos byloje be pabaigos – vis daugiau šešėlių: mįslingai dingusios pavardės ir keisti karjeros šuoliai

Garsiai pradėta, bet per trejus metus nebaigta tirti baudžiamoji korupcijos teismuose byla turėjo išryškinti neteisėtus teisėjų ir advokatų ryšius. Bet nutiko kitaip – ji atskleidė trintį tarp pačių prokurorų ir pasėjo nemažai abejonių.

Vis daugiau įtarimų, kad garsiai ištrimituotas teisėjų sulaikymas galėjo būti parodomoji specialiųjų tarnybų akcija.
Vis daugiau įtarimų, kad garsiai ištrimituotas teisėjų sulaikymas galėjo būti parodomoji specialiųjų tarnybų akcija.
Prokuratūra ėmė menkinti G.Norkūno vaidmenį šioje skandalingoje byloje.
Prokuratūra ėmė menkinti G.Norkūno vaidmenį šioje skandalingoje byloje.
Korupcijos byloje be pabaigos – vis daugiau šešėlių: mįslingai dingusios pavardės ir keisti karjeros šuoliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Korupcijos byloje be pabaigos – vis daugiau šešėlių: mįslingai dingusios pavardės ir keisti karjeros šuoliai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 10, 2021, 6:40 PM

Vieni teisėjai paliko savo kabinetus, bet atsikratė nepagrįstų įtarimų, kiti iki šiol taip ir nesužinojo, kuo yra kaltinami, o kai kurios pavardės iš bylos mįslingai dingo.

Trejus metus tiriant vadinamąją teisėjų korupcijos bylą pasikeitė ir prokurorų vaidmuo – vienas ją pradėjusių prokurorų Gedgaudas Norkūnas šoktelėjo karjeros laiptais, bet prokuratūra teigia, kad šio pareigūno vaidmuo garsiojoje istorijoje nebuvo itin reikšmingas.

Konkursą apskundė teismui

„Prokuroras G.Norkūnas negalėjo priimti ir nepriėmė jokių sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo apimties, krypčių ar objektų, nes neturėjo ir neturi tam įgaliojimų, todėl jokios įtakos kriminalinės žvalgybos procesui daryti negalėjo“, – suskubo paskelbti Generalinė prokuratūra, kai kilo abejonių ir dėl šio prokuroro nešališkumo, ir dėl jo paskyrimo į kitas pareigas.

Šių metų birželį G.Norkūnas buvo paskirtas Europos deleguotoju prokuroru, nors jo paskyrimo aplinkybes iki šiol nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Į šį teismą kreipėsi kitas Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Minkevičius, kurį atrankos komisija buvo įvertinusi itin aukštais balais.

Nusišalino dėl tėvo

Dar prieš atranką į Europos deleguotuosius prokurorus – 2020 metų vasarą – S.Minkevičius pateikė prašymą nušalinti jį nuo bylų, kurias tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), nes ji buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl jo tėvo galbūt neteisėtu būdu gautos ES paramos.

Šis S.Minkevičiaus prašymas buvo patenkintas – prokuroras buvo nušalintas nuo FNTT tyrimų, net ir tų, kurie nėra susiję su neteisėtu ES paramos gavimu ir jos panaudojimu.

Galimą interesų konfliktą pats pripažinęs S.Minkevičius buvo išbrauktas iš kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus.

Atrankos komisija nusprendė, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, – prokuroro nepriklausomumas neturi kelti abejonių.

Bylą tirs konkurentas

Atmetus S.Minkevičiaus kandidatūrą, Europos deleguotoju prokuroru buvo paskirtas G.Norkūnas. Negana to, jis ėmė vadovauti ir FNTT atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl galimai S.Minkevičiaus tėvo nusikalstamu būdu gautos ES paramos.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, iš pradžių šią bylą tyrė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuratūra, tačiau nuo birželio 1-osios Europos prokuratūrai pradėjus veiklą tyrimas buvo perduotas deleguotiems prokurorams.

Du iš jų su S.Minkevičiumi yra dirbę tame pačiame departamente, todėl tyrimas buvo perduotas G.Norkūnui.

Tačiau LVAT vis dar nagrinėja S.Minkevičiaus skundą dėl to, jog, būdamas pagrindinis pretendentas, į Europos deleguotųjų prokurorų pareigas jis nebuvo paskirtas vien dėl to, kad preciziškai laikėsi nešališkumo principų – nusišalino ne tik nuo konkrečios bylos, bet ir nuo visų FNTT tyrimų.

Kad S.Minkevičiaus vietą užėmęs prokuroras G.Norkūnas vadovauja jo tėvo bylos tyrimui, Generalinė prokuratūra neįžvelgia nieko neobjektyvaus.

Ėmė menkinti vaidmenį

Prokuratūra nieko blogo neįžvelgė ir tuomet, kai ėmė aiškėti, kad teisėjų ir advokatų korupcijos byloje minima ir G.Norkūno sesers Apeliacinio teismo teisėjos Vitalijos Norkūnaitės pavardė, bet G.Norkūnas dėl to nenusišalino.

Tik pradėjus aiškėti jau beveik trejus metus tiriamos, bet iki šiol itin slepiamos bylos detalėms prokuratūra ėmė tvirtinti, kad G.Norkūnas neorganizavo ir net nekontroliavo žvalgybos veiksmų.

Kas ir ką ruošėsi papirkti, aiškėja tik iš atskirų teismams jau perduotų bylų.

Siekė išlaisvinti bičiulį

Vienas pirmųjų teismo sprendimą sužinojo kaunietis Giedrius Rimkus, pravarde Ilgas, kuris siekė, kad į laisvę būtų išleistas nusikaltėlių pasaulio atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymu įtariamas Ričardas Baika.

Šiaulių apygardos teismo dar 2019 metais išnagrinėtoje byloje teigiama, jog G.Rimkus tuomečiam advokatui Drąsučiui Zagreckui pažadėjo duoti 30 tūkst. eurų, kad jis paveiktų Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjus, nagrinėjusius R.Baikos skundą dėl suėmimo.

R.Baikos skundus VAT nagrinėjo du kartus, abu kartus – skirtingos teisėjų kolegijos.

Bylos duomenimis, G.Rimkus su D.Zagrecku svarstė galimybę papirkti tiek vieną, tiek kitą teisėjų kolegiją.

Iš byloje esančių D.Zagrecko kontoroje slapta darytų įrašų paaiškėjo, kad 2018 metais šiam advokatui nepavyko susitarti su R.Baikos skundą svarsčiusiais teisėjais, todėl nuspręsta laukti, kol skundas bus svarstomas antrą kartą.

Teisėja į kalbas nesileido

Kolegijoje, kurią planuota papirkti 2019 metų sausį, buvo ir G.Norkūno sesuo V.Norkūnaitė, tuomet dar dirbusi VAT.

Parodymus davęs D.Zagreckas neigė, kad dėl R.Baikos paleidimo į laisvę būtų kalbėjęs su V.Norkūnaite ar kitais teisėjais, bet kaip liudytoja apklausta teisėja V.Norkūnaitė prisiminė, jog baigus nagrinėti šio kauniečio skundą ir einant priimti sprendimo teismo koridoriuje ją užkalbino advokatas D.Zagreckas.

Teisėja teigė nieko jam neatsakiusi.

Šioje byloje esantys dokumentai rodo, kad tiek 2018 metų rugsėjį, tiek 2019 metų sausį, kai G.Rimkus su D.Zagrecku svarstė, kaip papirkti VAT teisėjus, ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir sprendimus dėl slaptų veiksmų atlikdavo būtent prokuroras G.Norkūnas.

Bylose esantys dokumentai dėl neviešų priemonių taikymo yra arba adresuoti prokurorui G.Norkūnui, arba jo pasirašyti.

Teisėja – nenustatyta

Ar prokuroras galėjo nežinoti, kad viena teisėjų, kurią planuojama papirkti, – tai jo sesuo? Bent tyrėjai stengėsi, kad jos pavardės šioje byloje nebūtų.

Viename to meto dokumentų nurodyta, kad advokatas D.Zagreckas su G.Rimkumi už R.Baikos paleidimą tyrimo metu nenustatytai VAT teisėjai ruošėsi perduoti 5 tūkst. eurų kyšį.

Nors dokumente ne kartą nurodytas šios bylos numeris ir įtariamojo pavardė, sužinoti teisėjos pavardės sekliams kažkodėl nepavyko.

Nors D.Zagreckas tuo metu buvo sekamas itin intensyviai, niekur neužfiksuotas ir trumpas jo bei teisėjos V.Norkūnaitės susitikimas teismo koridoriuje.

Dokumentuose dėl slapto sekimo nurodytos į STT akiratį patekusių teisėjų pavardės, telefonų numeriai, kiti asmens duomenys.

V.Norkūnaitės pavardės šiame sąraše nėra, nes duoti pinigus planuota „tyrimo metu nenustatytai teisėjai“.

Nuteisė už vieną susitarimą

Dar daugiau klausimų kelia Šiaulių apygardos teismo sprendimas – 34 650 eurų bauda G.Rimkui paskirta už tai, kad jis siekė papirkti teisėjus, kurie R.Baikos skundą nagrinėjo 2018 metų rugsėjį, tačiau net neužsiminta apie antrąjį nusikaltimą – bandymą papirkti kitą teisėjų kolegiją, kurioje buvo ir V.Norkūnaitė.

Nors nagrinėjant bylą jau buvo aišku, kad D.Zagreckas svarstė ir apie V.Norkūnaitės papirkimą, G.Norkūnas nenusišalino ir toliau vadovavo ikiteisminiam tyrimui.

Nei šioje, nei kitose teismui jau perduotose bylose nėra užfiksuota, kad su teisėsauga bendradarbiauti sutikęs ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D.Zagreckas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų padaryti poveikį teisėjams.

Sprendimas – be pavardžių

Su ne kartą už kontrabandą teistu Viliumi Karaliumi jis tarėsi papirkti Apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną, kad laisvę išsaugotų nusikaltėlių pasaulio atstovas Sergejus Kuzminskis. D.Zagreckas su advokatu Gintaru Rusecku kalbėjo apie galimą poveikį Apeliacinio teismo teisėjui Kęstučiui Juciui.

D.Zagreckas tvirtino tik žadėjęs paveikti šiuos teisėjus, tačiau su jais nėra nei kalbėjęs apie tyrime minimas bylas, nei siūlęs jiems pinigų.

V.Karalius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad su D.Zagrecku tarėsi papirkti Apeliacinio teismo teisėją V.Bavėjaną. G.Ruseckas Panevėžio apygardos teisme teisiamas už tai, kad galimai tarėsi papirkti Apeliacinio teismo teisėją K.Jucį, o G.Rimkus nuteistas už bandymą papirkti VAT teisėjus, nenurodant jų pavardžių.

Įspūdingos sumos nebemini

Nors vadinamoji teisėjų korupcijos byla pradėta tirti prieš trejus metus, teismus pasiekė tik labai nedidelė jos dalis – kelios atskirtos bylos.

Nė vienoje iš teismą jau pasiekusių bylų nėra duomenų, kad teisėjams būtų atitekęs bent vienas euras, nors tyrimą pristatant visuomenei buvo garsiai pranešta, jog teisėjų gautų kyšių suma siekė 400 tūkst. eurų.

Duodamas parodymus D.Zagreckas tikino, kad nei Apeliacinio teismo teisėjams V.Bavėjanui ir K.Juciui, nei šešiems R.Baikos skundus svarsčiusiems VAT teisėjams jis pinigų nesiūlė, netgi apie tai su jais nekalbėjo.

Jis teigė pinigų siūlęs tiktai vieninteliam Regionų apygardos administracinio teismo teisėjui Gintarui Čekanauskui, bet jis atsisakęs juos paimti.

Teismas ištuštėjo

Per trejus metus nuo garsiosios bylos pradžios iš pareigų pasitraukė arba laikinai buvo nušalinta daug teisėjų. Iš pareigų savo noru pasitraukė tuometis Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys ir šio teismo teisėjas Linas Žukauskas, nors prokurorai pripažino, kad jie nusikaltimo nepadarė, ir tyrimą nutraukė.

Prokuroro G.Norkūno sesuo buvo apklausta tik kaip liudytoja, ji tapo Apeliacinio teismo teisėja ir net užėmė atsistatydinusio teisėjo L.Žukausko kabinetą.

Atleidus iš pareigų A.Kruopį Apeliaciniame teisme iki šiol nėra užimtos Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigos, šiame teisme trūksta beveik trečdalio teisėjų.

Į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas yra pretendavęs ir buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, kuriam vadovaujant ir buvo pradėta garsioji korupcijos byla.

Šios bylos tyrimo pabaigos dar nematyti, todėl teismuose vis dažniau kalbama apie tai, kad įtarimai neparankiems teisėjams buvo pateikti siekiant atlaisvinti jų vietas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.