S.Malinauskas: „Tai yra žaidimas“
G.Landsbergis ketvirtadienį pranešė esąs pasiruošęs trauktis iš pareigų dėl reputacinės žalos valstybei paaiškėjus, kad ir įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, šios įmonės trąšos toliau keliauja pro Lietuvą. Dėl pasitraukimo jis teigė laukiantis premjerės Ingridos Šimonytės sprendimo.
G.Landsbergiui įkandin apie galimą pasitraukimą pareiškė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Premjerė sprendimus dėl šių ministrų teigė priimsianti kitą savaitę.
Savo ruožtu buvęs ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, žurnalistas Skirmantas Malinauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ šią situaciją pavadino žaidimu.
„Dekonstruokime pačią situaciją. Pirmiausiai, nei vienas ministras nekris, nes tai yra ypatingi ministrai. Gabrielius Landsbergis yra partijos pirmininkas, jis realiai yra įtakingesnis už premjerę Šimonytę. Ir aišku, kad jeigu Šimonytė pareikštų nepasitikėjimą ministru, klausimas, kaip ji toliau galėtų dirbti su ją delegavusia partija, kuriai tas pats eksministras ir vadovauja.
Antras dalykas, ponas M.Skuodis realiai yra vienintelis prezidento deleguotas ministras, ir jis dar deleguotas iš Laisvės partijos. Santykiai tarp konservatorių ir Laisvės partijos ir taip yra įtempti, dar tu išimk vieną ministrą ir pažiūrėk, kokią alternatyvą jie suras. Tai tiesiog neįmanoma, tai yra žaidimas“, – įsitikinęs S.Malinauskas.
Visgi, žurnalistas neatmeta, kad skandalas gali pareikalauti „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos „galvos“.
„Jeigu iš tikrųjų „Belaruskalij“ 95 proc. krovos atlieka per Lietuvą – per Klaipėdos jūrų uostą ir mūsų geležinkelius, ir mes sakome, kad tai yra priešas, su kuriuo kariaujame hibridinį karą, jis mus puola su nelegalais, tuomet turime daryti kažkokius sprendimus: arba susitaikome, arba kariaujame.
Negali būti taip, kad mes sakome, kad kariausime, o tada apsisukame ir sakome, kad mums neapsimoka sankcijas taikyti. Tai niekas jų netaikys“, – pabrėžė S.Malinauskas.
Žurnalistas neatmeta, kad kroviniai važiuos visus metus.
„Viskas pasibaigs labai paprastai. Mes pralaimėjome mūšį hibridiniame kare. Deja, labai skausmingai. Galime dabar aiškintis, kodėl. Man labai gaila, kad garbingi vyrai sukabino atsakomybę premjerei, moteriai, kuri turės padaryti dabar labai nelengvus sprendimus ir paaiškinti visuomenei, kodėl jie lieka dirbti.
Kuo visa tai baigsis? Labai tikėtina, kad šią temą reikia sąžiningai iškomunikuoti – glai būti, kad kroviniai važiuos visus metus“, – neatmetė S.Malinauskas.
J.Pinskus: „Lukašenkos režimą padarėme dešimt kartų turitingesnį“
Konservatorius Matas Maldeikis teigė sutinkantis su S.Malinausko išsakyta logika, tačiau akcentavo „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“.
„Yra sutartis, kurios negalime nutraukti, kurios nutraukimas kainuos šimtus milijonų – tik mums. JAV sankcijos – tik tai įmonei, nėra antrinių sankcijų. Trąšos judės toliau, mes susimokėsime jiems, padarysime juos turtingesnius ir nepasieksime absoliučiai nieko.
Sutarties reikia laikytis, arba sankcijas įvedinėti su Europos Sąjunga – visos Europos Sąjungos šalys turi tam pasiryžti. Liekame „pakabinti“, Lietuva lieka „pakabinta“, – laidos metu situaciją aiškino M.Maldeikis.
Tuo metu Regionų partijos narys Jonas Pinskus laidos metu kalbėjo, jog Seimo opozicinės partijos pritaria, kad spaudimas A.Lukašenkos režimui yra būtinas, tačiau tai, kokios priemonės naudojamos ir kokie rezultatai pasiekti, anot jo, yra tragiška.
„2018 metais pasirašyta sutartis, kuri galioja iki 2023 metų, ir paskelbta prieš keturis mėnesius, kad bus sankcijos… Iš karto rinka sureagavo, kadangi tik dvi šalys – Kanada ir Baltarusija – turi tas kalio trąšas, kainos pakilo tris kartus nuo 200 iki 600 eurų, ir pelningumas „Belaruskalij“ išaugo nuo 100 mln. per metus iki milijardo.
Ir tik dabar paskaityti sutartį ir suprasti, kad sutarties nutraukimas, vadovaujantis negaliojančiomis Amerikos sankcijoms mums Europos Sąjungoje, ir sakyti, kad mes dabar nieko negalime – aš ir kalbu apie priemones ir rezultatus.
Norėjome, kad A.Lukašenkos režimas turėtų mažiau finansavimo, padarėme jį dešimt kartų turtingesnį, prie to viso patirdami didžiulius nuostolius – tiek geležinkeliai, tiek mūsų jūrų uostas, tiek verslas, ir dabar net nežinome, ką daryti, kaip nutraukti.
Nes sutartyje įrašytas pagrindinis punktas, kad vienašališkai, teisiškai nepagrįstai nutraukę sutartį, mes turime kompensuoti jų patirtus nuostolius. Reiškia, mums galimai per tarptautinį arbitražą gresia dar Baltarusijos režimui sumokėti milijardą eurų, kadangi jie dabar tokį pelingumą patyrė“, – kalbėjo J.Pinskus.
„Apie ką mes kalbame? Apie kompetencijas užsienio reikalų ministro, kai paskelbė sankcijas, pats neperskaitęs sutarties? Dabar bando padaryti „Lietuvos geležinkelio“ direktorių atpirkimo ožiu“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu M.Maldeikis tikino, jog Lietuva darė viską, kad sankcijos būtų bendros visos Europos Sąjungos.
