Mirė gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės pirmininkas Albertas Albertjanas

Sekmadienį buvo pranešta, kad po kovos su sunkia liga mirė žinomas 54 metų gydytojas anesteziologas, Klaipėdos armėnų bendruomenės pirmininkas Albertas Albertjanas.

 Mirė gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės pirmininkas Albertas Albertjanas.<br> ve.lt
 Mirė gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės pirmininkas Albertas Albertjanas.<br> ve.lt
Medicinos mokslų daktaras A. Albertjanas vadovavo Klaipėdos armėnų bendruomenei "Van". <br>A.Stanevičiaus nuotr. 
Medicinos mokslų daktaras A. Albertjanas vadovavo Klaipėdos armėnų bendruomenei "Van". <br>A.Stanevičiaus nuotr. 
 A. Albertjanas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A. Albertjanas Klaipėdoje.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A.Albertjanas su žmona medike Naira.<br> A.Kubaičio nuotr.
 A.Albertjanas su žmona medike Naira.<br> A.Kubaičio nuotr.
Jerevane prie armėnų genocido memorialo (2017). <br>A.Stanevičiaus nuotr. 
Jerevane prie armėnų genocido memorialo (2017). <br>A.Stanevičiaus nuotr. 
 A.Albertjanas pasaulinėje armėnų konferencijoje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
 A.Albertjanas pasaulinėje armėnų konferencijoje.<br>A.Stanevičiaus nuotr.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V.Janušonis (kairėje), meras V.Grubliauskas ir A.Albertjanas. <br>G.Pilaičio nuotr. 
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V.Janušonis (kairėje), meras V.Grubliauskas ir A.Albertjanas. <br>G.Pilaičio nuotr. 
Albertas Albertjanas ir buvęs Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčjanas<br> G.Pilaičio nuotr.
Albertas Albertjanas ir buvęs Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Tigranas Mkrtčjanas<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas A. Albertjanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas A. Albertjanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A. Albertjanas - kultūros renginių organizatorius.<br> G.Pilaičio nuotr.
 A. Albertjanas - kultūros renginių organizatorius.<br> G.Pilaičio nuotr.
A.Albertjano klinikose žmonės išsivaduodavo nuo skausmų.<br> A.Stanevičiaus nuotr.
A.Albertjano klinikose žmonės išsivaduodavo nuo skausmų.<br> A.Stanevičiaus nuotr.
Baltarusių ir armėnų bendruomenių Klaipėdoje vadovai N. Logvinas (kairėje) ir A. Albertjanas tapytojos O. Juozaitienės parodoje.<br>G.Pilaičio nuotr.
Baltarusių ir armėnų bendruomenių Klaipėdoje vadovai N. Logvinas (kairėje) ir A. Albertjanas tapytojos O. Juozaitienės parodoje.<br>G.Pilaičio nuotr.
A. Albertjanas - daugelio kultūros renginių iniciatorius.<br>G.Pilaičio nuotr. 
A. Albertjanas - daugelio kultūros renginių iniciatorius.<br>G.Pilaičio nuotr. 
 A.Albertjanas Jerevane (2017).<br> A.Stanevičiaus nuotr.
 A.Albertjanas Jerevane (2017).<br> A.Stanevičiaus nuotr.
A. Albertjanas ir pranciškonų vienuolis brolis Benediktas.<br> E.Maciaus nuotr.
A. Albertjanas ir pranciškonų vienuolis brolis Benediktas.<br> E.Maciaus nuotr.
 Gydytojas A. Albertjanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
 Gydytojas A. Albertjanas.<br> G.Pilaičio nuotr.
A. Albertjanas dažnai lankydavosi Armėnijoje.<br> A.Stanevičiaus nuotr.
A. Albertjanas dažnai lankydavosi Armėnijoje.<br> A.Stanevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

ve.lt

Dec 13, 2021, 6:18 AM, atnaujinta Dec 14, 2021, 1:06 AM

Liūdna žinia ne tik armėnams

Klaipėdietis visuomenininkas Michailas Andrijanovas savo asmeninėje feisbuko paskyroje pasidalino labai liūdna žinute.

„Šiandien Klaipėdos armėnų bendruomenė „Van“ atsisveikina su savo pirmininku. O miestas su nuostabiu žmogumi daktaru Albertu Albertjanu.

Žmogus, kuris niekada neatsisakė padėti kitiems, išėjo.Visada besišypsanti, linksma, atsakinga, taktiška, rūpestinga asmenybė.Žmogus su neįtikėtinai malonia širdimi.

Mylėjo kraštą, kuriame gyveno ir tuo pačiu nė akimirkai nepamiršo savo etninės Tėvynės, kuri neliko nuošalyje nuo Lietuvoje gyvenančių tautiečių šviesuomenės.

Išėjo tas, kuris mylėjo žmones. Jo pastangomis Lietuvos gyventojai turėjo galimybę susipažinti su neįtikėtinu Armėnijos paveldu, jos kultūra, tradicijomis, istorija.

Jis sugebėjo nuostabiai nuoširdžiai dalytis savo žmonių džiaugsmu ir kančiomis. Jokie žodžiai negali sumažinti artimųjų skausmo. Tai didžiulė netektis visiems. Miestui. Medicinos bendruomenei. Šaliai. Ilsėkis ramybėje“.

Po studijų pasiliko Lietuvoje

A. Albertjanas gimė ir augo Armėnijos mieste Leninakane (dabar Giumri). 1985 metais atvykęs į Lietuvą, įstojo į Kauno medicinos institutą. Iš pradžių studijavo rusų kalba dėstomoje grupėje, paskui perėjo į lietuviškąją. Susikalbėti lietuviškai armėnas galėjo jau po dviejų mėnesių.

Galingas žemės drebėjimas Armėnijoje 1988 metais, kurio epicentras buvo netoli A. Albertjano gimtinės, pražudė daug jo giminaičių, draugų. Pusė šalies buvo suniokota per kelias minutės. Ši baisi nelaimė lėmė tai, jaunas medikas pasiliko dirbti Lietuvoje – jam grįžti tuomet tiesiog nebuvo kur.

„Parvykęs namo atostogų jau kaip medicinos rezidentas vedžiau merginą, su kuria buvau susipažinęs dar vaikystėje ir įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio. Atskridome kartu Lietuvą. Naira medicinos studijas baigė Armėnijoje, o Lietuvoje atliko radiologijos rezidentūrą“, - pasakojo A. Albertjanas, su žmona išauginęs tris dukteris.

Parke - įspūdingas chačkaras

Prieš 15 metų Klaipėdoje susitelkusiai armėnų bendruomenei iš pradžių vadovavo verslininkas Manvelas Galstjanas, o jam mirus pareigas perėmė medikas - anesteziologas reanimatologas A. Albertjanas. Minėdami tragiškojo Armėnų genocido Osmanų imperijoje 100-ąsias metines, bendruomenės VAN nariai  Klaipėdos skulptūrų parke atidengė chačkarą - vientiso bazalto luite iškaltą trijų metų aukščio kūrinį.

Įspūdingas klaipėdietiškas chačkaras įkurdintas netoliese prestižinio viešbučio ir restorano „Araratas“, kurio savininko Garniko Kazariano senelis - genocido auka. Šis armėnų skulptoriaus Mušego Tatojano, sekant IX amžiaus chačkarų ornamentais, Armėnijoje sukurtas paminklas unikalus tuo, kad padedant klaipėdiečiui dailininkui Adomui Skiesgelui, kitoje jo pusėje iškaltas lietuviškas kryžius.

Tai ne pirmas chačkaras Lietuvoje – Kryžių kalne taip pat stovi didingas chačkaras, pastatytas prieš du dešimtmečius, švenčiant 1700-ąsias Armėnijos krikšto metines. Dar vienas armėnų akmeninis kryžius įsitvirtino Kauno Ąžuolyne prie apskrities viešosios bibliotekos. Pastarasis atidengtas armėnų vienuolio poeto šv. Grigaliaus Narekiečio (Grigoro Narekaci) kūrinio „Sielvartingų giedojimų knygų“ tūkstantmečiui.

Giesmės įkvepia gyventi

Šis nemirtingas Narekaci kūrinys kai kuriems klaipėdiškiams tapo kasdienių skaitymų knyga šalia Šventojo Rašto. Pirmiausia pranciškonui broliui Benediktui (Sigitui Jurčiui) OFM – Mažesniųjų brolių ordino Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno kunigui. Jis X amžiaus Armėnijos Palaimintojo giesmes deklamuoja pakaitomis su būreliu parapijiečių.

„Toji knyga išties turi gydomųjų galių, bėdose ir varguose įkvėpdavo mano tautiečius“, – tvirtino medicinos mokslų daktaras A. Albertjanas, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje du dešimtmečius vadovavęs Skausmo skyriui, paskui sostinėje ir uostamiestyje įkūręs savo sveikatingumo ir grožio klinikas, kuriose teikiamos ozonoterapijos, skausmo nuėmimo, hiperterminės kapsulės, įvairių masažų procedūros.

Seniausios pasaulyje krikščioniškos armėnų tautos atstovai Klaipėdoje neturi savos maldos namų, todėl dažnai lankosi Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jie kasmet pažymi savo šalies valstybines ir tautines šventes - Armėnijos demokratinės respublikos įkūrimo (1918 m. gegužės 28 d.), Armėnijos respublikos įkūrimo (1991 m. rugsėjo 23 d.) deinas, pagerbia Didžiojo armėnų genocido aukas, žemės drebėjimo aukas.

Brangi kiekviena akimirka 

A. Albertjanui tautiečiai patikėdavo vesti Klaipėdoje ir kituose Lietuvos miestuose armėnų bendruomenės organizuojamas tautines šventes, menininkų koncertus, parodas, gedulingus renginius, kuriuose pirmuoju smuiku griežia muzikos mokyklą baigusi jo duktė Kristina, armėnų liaudies šokius šoka kitos dvi dukros.

Puikiai armėniškai ir lietuviškai šnekanti Kristina pernai tapo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto magistre. Ani - Vilniaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalaurė, jaunėlė Miriam – dar gimnazistė.

„Kai esi sveikas ir gražus, tada ir gyvenimas mielas. Žmogus kiekvieną dieną vaikšto lyg peilio ašmenimis. Žingsnelis ne į tą pusę – ir iškeliauji į kitą pasaulį. Kaip gydytojas anesteziologas galbūt net geriau nei kiti suvokiu, kokia yra brangi kiekviena gyvenimo akimirka. Amžinybės masteliu tik dvelktelėjimas mus skiria nuo susitikimo su Aukščiausiuoju“, - draugams kalbėdavo A. Albertjanas.

Portalas VE.lt primena anesteziologo reanimatolggo A. Albertjano pasiekimus:

Mokslai:

1999 m. Vilniaus universitetas (anesteziologijos – reanimatologijos rezidūra)

1996 m. Jerevano kardiologijos institutas (kardiologijos ordinatūra)

1993 m. Kauno medicinos akademija

Kvalifikacijos tobulinimas:

2015 m. V Tarptautinis neuropatinio skausmo kongresas (Prancūzija)

2007m., 2014 m. IV, VII Pasauliniai skausmo kongresai (Vengrija, Olandija)

2011 m. VII Tarptautinis kongresas Pain in Europe (Vokietija)

2008 m. Europos ozonoterapeutų mokslinė konferencija ir praktiniai kursai Vokietijoje

2008 m. XIII Metinė pažangi intervencinio skausmo konferencija (Vengrija)

2005 m. Šveicarijos parapleginis centras „ūmaus ir lėtinio skausmo intervencinis gydymas“

VU MF skausmo gydymo kursai

2000 m. Prof. R.Variakojytės skausmo gydymo kursai pagal Čikagos universiteto programą

Asociacijos:

Europos ozonoterapeutų Asocijacijos narys

Pasaulinio skausmo instituto (WIP) narys

Lietuvos skausmo klinikų asociacijos narys

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.