Antradienį 71 Seimo narys pritarė jo atsakymams į interpeliacijos klausimus, 36 buvo prieš, susilaikė septyni parlamentarai – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Zenonas Streikus, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius ir Laima Nagienė, darbietė Vaida Giraitytė-Juškevičienė, socialdemokratai Vilija Targamadzė ir Dovilė Šakalienė.
Tuo interpeliacijos procesas parlamente baigtas.
„Interpeliaciją vertinu kaip kvietimą su jumis dar kartą aptarti darbo rezultatus. Tai būdas pasitikrinti, ar veikiame teisinga kryptimi, o tada spręsti, ar tęsiame bendrą darbą žmonių sveikatos ir gyvybių labui“, – tokiais žodžiais savo kalbą Seime pradėjo A.Dulkys.
Interpeliacijoje ministro buvo klausiama apie pandemijos suvaldymo planą, kodėl pasirinkta „iš esmės prievartinė vakcinacijos strategija“, o gegužę, pastebėjus lėtėjantį vyresnio amžiaus asmenų skiepijimosi tempą, nesiimta papildomų skatinimo priemonių – vienkartinių išmokų, vykimo skiepyti į namus ir pan.
51, – tiek puslapių sudarė A.Dulkio opozicijai pateikti atsakymai.
Juose ministras nurodė, kad dabartiniame COVID-19 pandemijos valdymo etape privalomas testavimas ir galimybių paso naudojimas prisideda prie įtampos visuomenėje mažinimo – padeda netaikyti griežto karantino, o žmonių psichologinė savijauta labiau susijusi ne su vakcinacijos procesu, o su buvusiais ribojimais.
Pasiūlė ieškotis kito darbo
Tačiau opozicijos sveikatos apsaugos ministro išsamūs atsakymai nesužavėjo. Eksministras Aurelijus Veryga pasiūlė jam ieškotis darbo kitoje srityje.
„Aš manau, kad mes neišgirdome daugelio atsakymų į klausimus. Buvo gražus, sklandus, literalūrinis pasisakymas, kuris, mano manymu, su sveikatos sistema turi lygiai nulį ryšio.
Kaip ir daugelis kolegų, manau, kad visgi ministras, kuris buvo neblogas valstybės kontrolierius, pats daug rekomendavo Vyriausybėms įgyvendinti įvairiausių priemonių, pats tų priemonių įgyvendinti, deja, ne tik nesiima, bet mums viešai kelia klausimą, kada jis galės pradėti dirbti.
Manau, kad mes gal ministrui padėkime į tą klausimą atsakyti ir leiskime jam dirbti kokioje nors kitoje srityje, kur jis turi kompetencijų“, – po ministro atsakymų į klausimus pareiškė A.Veryga.
Su visais A.Dulkio atsakymais į interpeliacijoje pateiktus opozicijos klausimus susipažinti ir juos atsisiųsti galite seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/96963f00581111ecacf0d54306d0ca27/format/MSO2010_DOCX/"="">seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/96963f00581111ecacf0d54306d0ca27/format/MSO2010_DOCX/"" target="_blank">ČIA.
Daugiausia priekaištų ministrui – iš eksministro
Vienas iš interpeliacijos A.Dulkiui rengėjų – tokį patį išbandymą praėjusioje kadencijoje turėjęs atlaikyti buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis A.Veryga. Jis Seimo posėdžių salėje pristatė interpeliacijos tekstą ir klausimus.
„Vienas iš esminių klausimų, kurį dauguma kolegų norėjo užduoti, susijęs su viena iš didžiausių problemų – kovidine pandemija. Naujoji valdžia dar rinkiminiu laikotarpiu skambiai gyrėsi, kad turi kitą strategiją, detalius planus, jog bus priimti labai geri vadybiniai sprendimai. Girdėjome apie garsujį 130 žingsnių pandemijos valdymo planą. (...)
O kalbant apie patį pandemijos suvaldymo turinį, tikrai turime labai daug klausimų. Vienas iš svarbiausių – kodėl buvo pasirinkta strategija visuomenę skaldyti ir priešinti? Matome, kiek dabar iš to kyla įvairiausių problemų“, – kalbėjo A.Veryga.
Eksministras teigė nesantis patenkintas A.Dulkio atsakymais į daugelį klausimų, o kai kuriuose netgi įžvelgė tiesioginį melą.
„Galiu tik apgailestauti, kad pateiktuose atsakymuose aš radau net tiesioginį melą, jog, suprask, buvo suplanuotas tik Vilniaus ir Kauno klasteris, o Vyriausybė dabar suplanavo net penkis visuose regiuonuose. Tai yra melas. Buvo planuojami penki centrai, o dviem netgi buvo numatyti pinigai, kurie naujosios Vyriausybės buvo tiesiog atidėti“, – tvirtino valstietis.
A.Veryga įsitikinęs, kad A.Dulkiui per sunku tvarkytis su pareigomis, todėl jis esą tampa našta ir pačiai Vyriausybei.
„Man susidaro įspūdis, kad ministrui tikrai yra labai sudėtinga šitoje pozicijoje. Manau, kad, jeigu Seimas visgi apsispręstų, jog ministrui sunku tvarkytis su šiuo darbu, būtų lengviau ir jam, ir Vyriausybei, tiek valdant kovidinę pandemiją, tiek planuojant įvairius reforminius darbus“, – konstatavo eksministras.
D.Kepenis su klausimu nepasikuklino
Valstietis Dainius Kepenis pasiteiravo, kodėl ministras savo sprendimais „leido sulaužyti Konstituciją“.
„Aš neklausiu, kodėl apgaudinėjate žmones, kad skiepai ne prievartiniai, kodėl neorganizavote mokslinių diskusijų, kodėl iki šiol nėra atsakingų už žalą, padarytą žmonėms, kodėl nestabdėte vaikų perteklinių skiepų, perteklinių kaukių, nepatikimų testų naudojimo, kodėl nesakėte žmonėms tiesos, kodėl žmonės po skiepų tampa genetiškai modifikuoti organizmai (...)
Aš klausiu jūsų – kodėl leidote laužyti Konstituciją ir prievartauti žmones?“ – rėžė D.Kepenis.
Savo ruožtu ministras pažymėjo, kad apie konstitucines teises ekspertai pasisakė jau pakankamai.
„Nesu iki galo užtikrintas, kad pilnai išgirdau jūsų klausimą, nes pagarbos diskusijai nebuvo daug. Ekspertų Lietuva per šiuos metus girdėjo tiek daug, kad jūsų pirmai daliai, kur jūs net neklausėte, yra pateikta labai daug atsakymų. (...)
O dėl Konstitucijos – man atrodo, kad šitais klausimais yra pasisakę jau ir Konstitucinės teisės žinovai, kurie tikrai yra šios srities specialistai, ir jie yra patvirtinę, jog šiuo metu jie nemato, kad LR Vyriausybė būtų ką nors padariusi ne pagal teisės aktus. Jei tokių abejonių yra, yra procedūros išsiaiškinti.
Man asmeniškai atrodo, kad, kai mes tik pradedame kalbėti apie valstybės, visuomenės pareigas, kažkodėl tą žodį „pareiga“ mes visą laiką paverčiame į žodį „prievarta“, – svarstė A.Dulkys.
Kur mano suklydęs?
Darbietis Aidas Gedvilas pastebėjo, kad atsakinėdamas į opozicijos pateiktus klausimus A.Dulkys „sau nepriskyrė nieko kritiško“. Į tai atsakydamas ministras pripažino, kad kai kuriuos dalykus, jei galėtų atsukti laiką atgal, tikrai darytų kitaip. Vienas jų – nedėtų tiek lūkesčių į Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžias institucijas.
„Jeigu būtų galima sugrąžinti laiką, jeigu tuo metu mes galėtume žinoti tai, ką sužinojome vėliau, be abejo, daugelį dalykų mes galėtume daryti kitaip. Daug dalykų galėčiau įvardyti, bet pirmas, kuris ateina dabar į galvą, kai dėliojome planą, strategiją, mes neturėjome pilnos informacijos, kokie realūs yra resursai.
Turiu pripažinti, kad per daug atsakomybių buvau pirminiame etape numatęs SAM pavaldžioms institucijoms. Deja, pirmaisiais darbo mėnesiais daugeliu atvejų teko nusivilti. Pirmomis savaitėmis patyrėme didžiulį stresą, nes mus vis pasiekdavo informacija, kad ta institucija negali šito, ta negali kito, neturime priemonių rezervo, sutartys baigėsi ir sužinai likus dienai iki jų pasibaigimo...
Ką dabar daryčiau kitaip? Matyt, dėliočiau plano įgyvendinimo resursus, nesuteikdamas tiek daug svorio ir lūkesčių į SAM pavaldžias institucijas“, – atviravo A.Dulkys.
Būtent dėl šios priežasties, pasak jo, Seimą pasiekė projektai, kad šias institucijas reikia „perkrauti“.
Kaip jaučiasi dėl kritikos?
Konservatorė Jurgita Sejonienė ministro teiravosi, kaip jis jaučiasi, kai žmonių skaldymu ir priešinimu jį kaltina opozicijos atstovai, patys bendradarbiaudami su „pseudoinstitutais, basakojais tėvais, šeimų sąjūdžiais“.
„Turėjau tokį negražų posakį – kai klausdavo manęs, kaip jaučiuosi, visada sakydavau, kad „skrodimas parodys“. Tapęs sveikatos apsaugos ministru sužinojau, kad tai yra senas mąstymas. Visą kritiką tikrai stengiuosi nuoširdžiai paversti į pamokas ir suprasti. (...) Aš daugiau priimu tai, kad žmonėms skauda.
Aš manau, kad tie žmonės, kurie šiuo metu mus labai kritikuoja, jiems labai skauda, jiems nuoširdžiai skauda, nes jie yra labai gerai informuoti, kokia yra tikroji situacija sveikatos apsaugos sistemoje. Ir jie tai žino, todėl tai priimu labai filosofiškai“, – kalbėjo A.Dulkys.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai. Ministrui pristačius atsakymus, sudaroma speciali komisija, kuri siūlo Seimui pritarti arba nepritarti atsakymams.
Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.
