S.Malinauskas: „Tai būtų politinis bankrotas“
Ministrė pirmininkė I.Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą.
Ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs patarėjas, žurnalistas S.Malinauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad tokie pareiškimai reputacine prasme visada atneša tik minusus.
„Dabar ar trauksis, ar nesitrauks, bus žmonės, kurie primins tą pareiškimą. O antras dalykas – tokie pareiškimai ypač netinka, kai visi žino, kad tikrai Vyriausybė nesubyrės ir I.Šimonytė nesitrauks.
Tai tikrai būtų politinis bankrotas, padarius tokį sprendimą krizės situacijoje. Viską metus ir išėjus, atsisakius atsakomybės, būtų labai sudėtinga kalbėti apie bet kokią politinę ateitį.
Galų gale, Konstitucija numato, kad net jeigu Vyriausybė trauktųsi, ji turėtų dirbti iki tol, kol būtų suformuota nauja. Manau, tai daugiau skirta dramos padidinimui“, – įvertino S.Malinauskas.
Vis dėlto, įtampos lygį pakėlus į dar aukštesnį tašką, S.Malinauskas svarsto, kad vien Žygimanto Pavilionio pasitraukimo iš Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų gali neužtekti.
„Kadangi ta įtampa kilo ir kilo, iš pradžių atrodė, kad viskas išsispręs paprastai, o dabar atsirado ir meluojančių ministrų, pareiškimai tokie iš ministrės pirmininkės. Tai ar tikrai pakaks Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko galvos? Ar iš tikrųjų nebus bent vienas ministras paaukotas tam, kad garas vis dėlto būtų nuleistas?“ – neatmetė žurnalistas.
Savo ruožtu politologas Virgis Valentinavičius neabejoja premjerės pareiškimo nuoširdumu. Anot jo, tokia I.Šimonytės mintis atspindi sukurtos įtampos lygį.
Politologo teigimu, pagrindinis premjerės pareiškimo dėl galimo Vyriausybės atstatydinimo motyvas – išsiaiškinti valdančiųjų palaikymą.
„Ji labai aiškiai suformulavo sąlygą vakarykščiame interviu: „Turiu įsitikinti, kad turiu valdančiųjų pasitikėjimą“. Ne kažko kito, bet būtent valdančiųjų. Nors premjerė nenorėjo įvardyti, bet buvo labai aišku, kad tai pirmiausiai Žygimantas Pavilionis. Ir jo problema šiandien, atrodo, yra išspręsta“, – įvertino politologas.
A.Kubilius: „Dalykine prasme nematau jokios krizės“
Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius laidos metu teigė, jog premjerės pareiškimas jo per daug nenustebino, stebint bendrą kontekstą.
„Tos aistros yra kilusios visur. Paskaičius feisbuką ar žiniasklaidą atrodo, kad Vyriausybė taip prastai dirba, kad Vyriausybei verta galvoti ir apie atsistatydinimą. Tą premjerė taip paprastai ir pasakė. Kažkam tai nuskambėjo kaip dramatiškas pareiškimas“, – įvertino A.Kubilius.
Anot europarlamentaro, Vyriausybės atsistatydinimo galimybė visada egzistuoja, tačiau šiomis aplinkybėmis A.Kubilius teigė nematantis tam priežasčių.
„Šiomis aplinkybėmis, kurios dabar svarstomos, nematau jokių priežasčių nei premjerei trauktis, nei ministrams. Dalykine prasme čia nematau jokios krizės“, – kalbėjo jis.
„Dėl įvairių priežasčių, galbūt dėl Vyriausybės negebėjimo paaiškinti plačiajai visuomenei, ką reiškia JAV sankcijos, kuo jos skiriasi nuo ES sankcijų Lietuvos teritorijai, gal pritrūko viešos komunikacijos, kilo, pavadinčiau, ne dalykinė, o emocinė krizė, kurią reikia tiesiog užbaigti. Tą gali padaryti premjerė, labai aiškiu savo pareiškimu“, – įsitikinęs A.Kubilius.
Politikas teigė manantis, kad ši diskusija dar kelias dienas šurmuliuos įvairiuose feisbuko burbuluose. „Bet dėl tokios emocinės krizės trauktis visai Vyriausybei nematau jokio pagrindo, jokio racionalumo“, – pabrėžė jis.
Laimėtojas – prezidentas?
Savo ruožtu S.Malinauskas įvardijo dar vieną svarbų šios krizės aspektą.
„Kalbame apie vertybinę poziciją, ir būtent čia yra esminis dalykas: kitą kartą, kai mes turėsime nuvarytą lėktuvą, pagrobtą kokį pilietį, kuris čia reziduoja, kai turėsime pabėgėlius prie mūsų sienos, mums bus labai sunku reikalauti sankcijų, nes visi mums sakys – žiūrėkite, mielieji, jūs išsireikalavote sankcijų iš JAV (...), o patys vietoje to, kad kaip frontmenai (lyderiai – aut.past.) stotumėte ir parodytumėte, kad viskas, trąšos nebevažiuoja, ieškote būdų savo tamsiuose koridoriuose, tariatės, kaip pasitelkt fintech ir taip toliau“, – pastebėjo S.Malinauskas.
Kaip dar vieną iškalbingą krizės momentą S.Malinauskas įvardijo antradienį priimtą 2022 metų valstybės biudžetą.
„Biudžete iki praėjusios savaitės nėra įdėta skaičių, kaip kompensuoti uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“ nuostolius. Jei skaičiuotume, kad sankcijos iš tiesų įsigalioja, tai jau prieš mėnesį turėjo būti ieškoma būdų, kaip kompensuoti nuostolius. Bet iki paskutinio momento tikėta, kad kažkokiu būdu praslysime. Ar tai daug ko neparodo?“, – retoriškai klausė jis.
Tuo metu vertindamas prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį baltarusiškų trąšų krizėje S.Malinauskas svarstė, kad šioje istorijoje šalies vadovas taps laimėtoju.
Anot jo, kilęs skandalas tarp Ž.Pavilionio ir prezidento patarėjos Astos Skaisgirytės išsisprendžia šalies vadovo naudai. Be to, įteiktas pareiškimas dėl atsistatydinimo galimai silpnina ir G.Landsbergio būsimas pozicijas.
„Prezidentas turėjo aiškias įtampas su G.Landsbergiu. Nesvarbu, ar jis liks, ar neliks, jis jau bus žymiai silpnesnis kaip politikas. Jis sako, žiūrėk, nunešei pareiškimą, prisiimi atsakomybę. Paliks tave premjerė, vis tiek toks stiprus nebebūsi. G.Nausėda šios krizės metu pasišalina tuos žmones sau iš kelio, kurie jam trukdo“, – pastebėjo S.Malinauskas.
