„Norėčiau pabrėžti saugumo klausimo svarbą. Deja, matome Rusijos karinių pajėgų telkimą, stiprinimą palei Ukrainos sieną. Turbūt susiduriame su pavojingiausia situacija per pastaruosius 30 metų“, – prieš susitikimą su Europos Sąjungos lyderiais ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie rytinį NATO flangą, apie Baltijos regioną“, – pridūrė jis.
G. Nausėda ragino Bendriją daryti viską, kad būtų išvengta Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą.
„Manau, kad turime pakankamai įrankių atgrasyti Rusiją. Pirmiausia, turime kalbėti apie sektorines, ekonomines sankcijas“, – dėstė prezidentas.
Jis teigė, kad greitų sprendimų dėl sankcijų greičiausiai nebus, tačiau pabrėžė besitikintis „vaisingų diskusijų šiuo klausimu“.
Lietuvos prezidentas teigė, kad galimą Rusijos pajėgų įsiveržimą aptarė ir su JAV prezidentu Joe Bidenu bei Bukarešto devyneto vadovais.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES veiksmai yra „tik dalis sprendimo“, mat reikalingi ir NATO veiksmai. Pasak jo, Baltarusijos ir Rusijos karinių pajėgų integracija kelia nerimą, nes tai palengvina galimybes Rusijai įsiveržti į kaimynines šalis.
„Tai apriboja mūsų laiką reaguoti į šiuos galimus įvykius. Manau, kad NATO turi koreguoti gynybos planus, strategijas, atsižvelgdama į tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad susitikime ES lyderiai turėtų aptarti ir klausimus, susijusius su rusiškų gamtinių dujų eksporto vamzdynu „Nord Stream 2“.
Naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock praėjusią savaitę pareiškė, kad šiam vamzdynui nebus leista veikti, jei vyks bet kokia nauja „eskalacija“ Ukrainoje.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Šie manevrai kelia didelį nerimą Vakarų šalims, baiminantis Maskvos puolimo. NATO perspėjo Rusiją, kad dėl to jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.
Maskva nuogąstavimus dėl įsiveržimo į Ukrainą neigia, o pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į NATO.
