„Nusikaltimai užklumpa žmones netikėtai, tokiam įvykiui neįmanoma pasirengti. Deja, nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų Lietuvoje daugėja ir tai kelia didelį susirūpinimą“, – tarptautinėje apskritojo stalo diskusijoje ,,Milijonas klausimų apie pagalbą nukentėjusiems nuo nusikaltimų“ kalbėjo ministrė.
Pasak ministrės, būtina užtikrinti, kad atsakingos tarnybos bei institucijos užtikrintų pagalbą nukentėjusiesiems, elgtųsi su jais pagarbiai, jautriai ir profesionaliai, padėtų nustatyti ir patenkinti svarbiausius jų poreikius, susijusius su fiziniais, emociniais, finansiniais ir dvasiniais nuostoliais, suteiktų informacijos apie jų konstitucines ir įstatymais nustatytas teises.
„Galime džiaugtis įstatymuose įtvirtintais aukų teisių gynimo mechanizmais, tačiau taip pat vis dar susiduriame su daugeliu iššūkių, reikalaujančių dar didesnių mūsų pastangų ir susitelkimo užtikrinant šias teises“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat pažymėjo, kad svarbu kalbėti ne tik apie tai, ką šiuo metu galime padaryti dėl aukų, bet ir apie tai, ko kol kas negalime padaryti, nes trūksta tam tikro teisinio reglamentavimo ar žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie reikalingi, kad patenkintume platų spektrą aukų poreikių. Nukentėjusiojo interesas yra ne tik teisingumo atkūrimas, bet būtina kalbėti apie žalos atlyginimą, emocinių, psichologinių ir fizinių praradimų kompensavimą, galiausiai apie turtinės žalos atlyginimą. Ir šiose srityse reikia užpildyti galimas teisines spragas, kad pagalbos suteikimas būtų efektyvus.
Šiuo metu nacionalinėje teisėje esama nemažai galiojančių įstatymų, skirtų ginti aukų, nukentėjusių nuo tam tikrų nusikalstamų veikų, teises. Čia paminėtinas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir 2021 m. kovo 1 d. įsigaliojęs Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas.
