„Turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad ji neturi jokios teisės nurodinėti NATO partnerėms, kaip jos turėtų elgtis. Tai yra išvis nediskutuotinas klausimas“, – Rukloje, Jonavos rajone, sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Lambrecht.
Kartu spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad negalima leisti Rusijai „braižyti naujų raudonųjų linijų“.
„Negalima dalyti Europos į saugumo sferas, negalima uždrausti šalims pasirinkti jų saugumo orientacijos“, – kalbėjo ministras.
Reikalavimai „nėra priimtini“
Rusija penktadienį paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės (bloko) plėtros“.
Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.
Šios sąlygos paskelbtos Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.
NATO adresuotame dokumente taip pat rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.
Pasak Lietuvos ministro, savo reikalavimais Rusija siekia suskaldyti NATO, sustiprinti Aljanso rytinio flango apginamumą ir eliminuoti Jungtinių Valstijų buvimą Europoje.
„Tokie reikalavimai nėra priimtini, jeigu mes galvojame apie savo šalių saugumą“, – sakė A. Anušauskas.
K. Lambrecht teigė, kad NATO šalių atstovai aptars Rusijos reikalavimus kitą savaitę.
„Tvirtas įsipareigojimas“
Jonavos rajone, Rukloje, Ch. Lambrecht susitiko su čia tarnaujančiais Vokietijos kariais. Jie vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam NATO tarptautiniam batalionui.
Šiuo metu vienete tarnauja apie 1,1 tūkst. karių, pusė jų yra iš Vokietijos.
„Tai rodo tvirtą (Vokietijos – BNS) įsipareigojimą mūsų regiono saugumui“, – sakė A. Anušauskas.
K. Lambrecht teigė, kad pirmojo vizito į užsienį į Lietuvą pasirinko sąmoningai, norėdama „paremti mūsų sąjungininkus ir pasiųsti vienybės signalą“.
„Tvirtai stovime mūsų partnerių ir draugų pusėje ir mes tęsime puikų mūsų karinių pajėgų bendradarbiavimą“, – kalbėjo ministrė.
Ji tvirtino puikiai suprantanti dėl saugumo situacijos regione susirūpinusias Baltijos šalis.
A. Anušauskas sakė, kad Rusija Karaliaučiaus srityje šiuo metu yra dislokavusi pajėgas, kurios yra „dešimtį kartų didesnės“ už Rukloje dislokuotą tarptautinį batalioną.
„Šioje situacijoje Rusijos reikalavimai, silpninantys mūsų šalių saugumą, yra tiesiog neįmanomi. Neįmanoma jų įgyvendinti ir aš manau, kad jie turi būti atmesti“, – teigė Lietuvos ministras.
Panašūs NATO tarptautiniai vienetai Rusijai atgrasyti buvo dislokuoti ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje.
Viceministras: Rusijos pasiūlyme dėl saugumo garantijų – jokios slaptos darbotvarkės
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška pareiškė, kad Rusijos pasiūlymuose NATO ir JAV dėl saugumo garantijų nėra jokios slaptos darbotvarkės ir kad jie yra maksimaliai konkretūs.
„Ne, jie kaip tik yra suformuluoti taip, kad viskas būtų absoliučiai aišku“, – sekmadienį žurnalistams sakė jis, atsakydamas į „Interfax“ klausimą.
Jo teigimu, Rusija kritikuojama dėl to, kad jos pasiūlymai yra „labai konkretūs“.
„Tačiau mes remiamės tuo, kad šiuo metu yra tokia rizikinga ir svarbi akimirka tarptautiniuose santykiuose, kai užuominos, signalai, mirktelėjimai akimis neveikia, reikia tiesiog atsisėsti ir sakyti: štai mūsų interesai“, – pabrėžė užsienio reikalų viceministras.
Rusijos reikalavimai
Rusija penktadienį paskelbė NATO bei JAV adresuotus saugumo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir neturėtų steigti jokių karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Šiuos reikalavimus Maskva paskelbė po to, kai sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie sienos su Ukraina, taip pakurstydama Vakarų nerimą dėl įsiveržimo.
A. Gruškos teigimu, NATO principus, apie kuriuos kalba Aljanse, taiko skirtingai.
„Pavyzdžiui, kai buvo vedamos derybos su Michailu Sergejevičiumi Gorbačiovu, juk jam nesakė Vokietijos sujungimo metu, kad „bet kuri valstybė gali įstoti į NATO, tai pasirinkimo laisvė“. Jie sakė, kad NATO nepajudės į rytus nė per colį. Vokietija prašė Sovietų Sąjungos leidimo ir buvo rastas sprendimas. Dabar nesu pasirengęs komentuoti, ar jis buvo teisingas“, – sakė A. Gruška.
„Mes absoliučiai realistiškai žvelgiame į šiuos reikalus. Beje, ką reiškia NATO plėtra? Tai atvirų durų politika. Jos nebuvo, o vėliau, Billo Clintono (Bilo Klintono) laikais ją sugalvojo, tačiau ji pasiekė savo ribas. Jie prieštarauja, kaip bebūtų keista, pačios NATO interesams, nes bet kokia plėtra didina Aljanso pažeidžiamumą. Jeigu Aljansas būtų likęs tose ribose, kuriose buvo pažadėtos sovietinei vadovybei, nuo ko jam dabar reikėtų gintis? Kur grėsmė iš Rytų? Lenkija, Vengrija?“ – pabrėžė viceministras.
NATO taip pat esą neatsižvelgė į tai, kad Baltijos šalis su pagrindine Aljanso teritorija jungia Suvalkų koridorius, ir dabar šį pažeidžiamumą mėginama neutralizuoti dislokuojant papildomų pajėgų, o šis dislokavimas vyksta „faktiškai Sankt Peterburgo priemiesčiuose“, pridūrė Rusijos užsienio reikalų viceministras.
„Jeigu jie ir toliau judės šia kryptimi, tai yra akivaizdus kelias link scenarijaus, kurio mes visi privalome išvengti“, – sakė A. Gruška.
