Tai reiškia, kad nuo gruodžio 28 dienos visi gyventojai, kuriems po pilnos vakcinacijos praėjo daugiau nei 7 mėnesiai, nebegalės atsisiųsti galimybių paso, nebent gaus trečiąją skiepo dozę, savo lėšomis pasidarys PGR tyrimą (galimybių pasas galiotų 72 valandas), gaus teigiamą antikūnų testo rezultatą (galimybių pasas galiotų 60 dienų) arba bus persirgę.
Kaip nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė, pasiskiepijus stiprinančiąja doze, galimybių pasas galios neribotą laiką.
Registrų centras jau įdiegė techninius sprendimus, neleidžiančius asmenims, kuriems po gruodžio 28 dienos bus praėję daugiau nei 7 mėnesiai po pilnos vakcinacijos, išsiimti galimybių pasą ilgiau nei jis jiems priklausytų. Jiems galimybių paso galiojimo terminas nurodytas iki gruodžio 27 dienos 23:59 valandos. Po šio termino galimybių pasu jie naudotis negalės.
Galimybių paso galiojimo ribojimas nebus taikomas asmenims iki 18 metų, pasiskiepijusiems „Comirnaty“, „Spikevax“ vakcinomis, taip pat persirgusiems, kai diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu.
Planuoja persvarstyti sprendimą dėl antikūnų
Galimybių pasą bus galima pratęsti ir gavus teigiamą antikūnų tyrimo rezultatą – tokiu atveju galimybių pasas galios dar 60 dienų. Primename, kad pilnai pasiskiepiję asmenys po 120 dienų nuo paskutinio skiepo gali vieną antikūnų kiekio tyrimą atlikti nemokamai.
Tiesa, dėl omikron atmainos vis aktualesnis tampa šios tvarkos peržiūrėjimas. Svarstoma nebesuteikti galimybių paso remiantis antikūnais, nes serologiniai COVID-19 tyrimai nėra standartizuoti, reta šalis kliaujasi serologinių tyrimų rezultatais.
„Manau, būtų visiškai teisingas sprendimas, jeigu serologinių tyrimų atlikimas būtų eliminuotas iš teisės aktų“, – poziciją pateikė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, profesorė Ligita Jančorienė.
Svarbu pasiskiepijusiems ir vėliau persirgusiems
Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė akcentavo, kad nuo gruodžio 28 dienos žmonėms, kurie pasiskiepijo vėliau nei birželį, kol kas niekas nepasikeis – galimybių pasas bus tikrinamas tomis pačiomis programėlėmis, kaip ir anksčiau.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į žmones, kurie turėjo du skiepus ir persirgo. Ši tikslinė grupė 28 dieną privalės atsinaujinti galimybių pasą. Iki 27 dienos jiems galioja algoritmas „du skiepai“, o po to „įsijungs“ persirgimo taisyklė. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį šiai tikslinei grupei, kuri po dviejų skiepų turėjo susirgimo atvejį“, – sakė D.Vilytė.
Pokyčiai laukia ir vaikų
Nuo gruodžio 28 dienos galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių. Du mėnesiai pridėti sudarant sąlygas spėti pasiskiepyti vaikams, kurie 12 metų sulauks įsigaliojant tvarkai.
„Bet kuriuo atveju tėvai renkasi, kaip yra saugiau ir geriau vaikui. Jeigu tėvai vis tik nusprendžia, kad dar ne laikas vaikui vakcinuotis, yra galimybė turėti galimybių pasą, jeigu jie testuojasi kaupiniais mokyklose. Tokiu atveju galimybių pasą jie turėtų savaitės terminui. Arba turime galimybę pasidaryti testus mobiliuosiuose punktuose“, – aiškino viceministrė.
Tiesa, galimybių pasas neturės įtakos vaikų ugdymui, neformaliajam švietimui.
„Tačiau, jeigu tai yra pramoginė veikla – koncertas, kino teatras, teatras ir panašiai, kas vyksta ne su mokyklos arba ugdymo programa, vaikas nuo 12 metų ir dviejų mėnesių turėtų pateiktų galimybių pasą. Taip pat tikrinant gali paprašyti asmens dokumento. Tam tiktų ir moksleivio pažymėjimas“, – tvirtino A.Bilotienė Motiejūnienė.
Vaikai nuo tokio amžiaus Lietuvoje nuo koronaviruso gali skiepytis jau nuo vasaros pradžios. Iki šiol galimybių pasas buvo taikomas asmenims nuo 16 metų.
Kodėl reikalinga revakcinacija?
Profesorė L.Jančorienė pažymėjo, kad vakcinų suteiktas imunitetas su laiku blėsta.
„Puikiai žinoma, kad po keturių mėnesių nuo pasiskiepijimo apsauga ima stipriai mažėti. Tam pakanka įrodymų, vėliau žmogus gali tapti imlus ligai“, – galimybių paso galiojimo termino įvedimą pagrindė profesorė.
Ji pridūrė, kad anksčiau revakcinaciją pradėjusios šalys jau pateikė pakankamai įrodymų dėl sustiprinančiosios vakcinos dozės veiksmingumo.
„Įskiepijus trečiąją vakcinos dozę pasiekiamas praktiškai toks pats efektyvumas, koks jis buvo po dviejų skiepų, kai mes vertinome rezultatą praėjus pirmajam mėnesiui po skiepijimo“, – sakė L.Jančorienė.
Profesorės teigimu, revakcinacijos poreikį sustiprino omikron atmainos plitimas. Atskirą rekomendaciją priėmė ir Eurovos vaistų agentūra (EVA), gruodį nurodžiusi, kad intervalas tarp pirminės imunizacijos ir revakcinacijos gali būti vos trys mėnesiai.
L.Jančorienė patarė ir kaip dėl revakcinacijos turėtų elgtis tie, kurie persirgo COVID-19 infekcija, o vėliau pasiskiepijo.
„Kai praeina šeši mėnesiai, jau būtų galima galvoti apie revakcinaciją. Nesvarbu, ar tai buvo paskutinė vakcinos dozė, diagnozuota infekcija, ligos faktas. Praėjus šešiems arba daugiau mėnesių, rekomenduojama revakcinacija. Tiesa, skiepai ir liga kartu sudėjus turbūt duoda patį geriausią imuninį atsaką, tačiau ir po ligos jis blėsta.
Tą mes matome ir tarp savo kolegų, kuriuos periodiškai tiriame. Pasaulio duomenys taip pat rodo, kad persirgus reikia galvoti apie revakcinaciją“, – dėstė gydytoja.
