Anot jos, šiuo metu Lietuvoje jau patvirtinta 14 omikron atvejų, dar 100 atvejų – įtartini.
L.Ašoklienės teigimu, šiu metu svarstomi galimybių paso reikalavimo griežtinimai, sutrimpinant jo galiojimo laiką. Taip pat planuojami tam tikri pokyčiai renginiams – svarstoma iš dalyvių reikalauti testų.
„Iš papildomų priemonių, kurios yra papildomai diskutuojamos ir galėtų atsirasti artimiausiu metu – kalbama apie galimybių paso reikalavimų griežtinimus. Pagrindinės diskusijos yra susijusios su serologinių tyrimu vakcinuotiems asmenims, kad galbūt jo būtų galima atsisakyti.
Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, svarstoma galimybė patį galimybių paso (galiojimo laiką – aut.past) sutrumpinti – dabar galioja 7 mėnesius, svarstoma apie 6 mėnesių galiojimą.
Kita grupė priemonių, apie kurias yra diskutuojama – kokios jos galėtų būti taikomos renginiams: galbūt atsisakyti tam tikrų paslaugų renginių metu, nustatyti reikalavimą dėl respiratorių, arba pasirinkti tokią strategiją, kad patekimui į renginius reikia daryti papildomą tyrimą“, – pranešė vyriausioji šalies epidemiologė.
L.Ašoklienė priminė Vyriausybės sutarimą, jog reanimacijos lovų užimtumui pasiekus 240, įsigaliotų griežtesnės, karantinui būdingos priemonės, o jų taikymas truktų tris savaites.
Epidemiologė neatmeta, kad, pasiekus minėtą reanimacijos lovų ribą, „lokdaunas“ apimtų visas sritis, taip pat ir ugdymo įstaigas.
„Jei būtų lokdaunas, tai matomai kažkuriam laikui būtų taikomos priemonės visiems: ir renginiai, ir nebūtinos priemonės, ir susibūrimų ribojimai, ir, tikėtina, kad apimtų ir ugdymą“, – informavo L.Ašoklienė.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1271 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 120 iš jų – reanimacijoje.
Ką žinome apie omikron?
L.Ašoklienė komiteto posėdžio metu kalbėjo, kad omikron – labiausiai išsiskirianti iš visų kitų iki šiol aptiktų koronaviruso variantų.
„Šiai atmainai yra būdinga tai, kad nustatytos mutacijos gali būti susijusios su vakcinų efektyvumo sumažėjimu, yra padidėjusi re-infekcijos rizika“, – pranešė epidemiologė.
Anot jos, jau nebediskutuojama, kad ši atmaina yra gerokai lengviau plintanti – palyginus su delta atmaina, omikron užkrečiamumas yra 3-5 kartais didesnis.
„Didžiausią nerimą turbūt kelia ligos pasireiškimas – būtent dėl galimo ligos sunkumo. Dabartiniai duomenys lyg ir teigia, kad pati liga yra lengvesnė, tačiau visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra pakankamai duomenų vienareikšmiškai pasakyti, kad ši atmaina tikrai yra lengvesnė.
Nes jai yra būdingas greitesnis plitimas, ir būtent per trumpą laiką atsiradus dideliam skaičiui susirgimų, galimi ir sunkūs ligos atvejai, kas turėtų įtakos sveikatos sektoriui“, – pabrėžė ji.
Jau kelias savaites koronaviruso situacija Lietuvoje, L.Ašoklienės teigimu, yra pakankamai stabili – vidutiniškai per dieną registruojama apie 1500 atvejų.
„Didžiausi sergamumo rodikliai kol kas išlieka pakankamai jaunose amžiaus grupėse. Didžiausias rodiklis yra 10-19 metų amžiaus grupėje, tačiau pakankamai aukšti ir 30-39, 40-49 metų amžiaus grupėse“, – įvardijo epidemiologė.
Praėjusią parą nustatyti 1655 nauji COVID-19 atvejai, mirė – 23, pasveiko – 1327 žmonės.
