Laurynas Kaščiūnas sakė, kad tokia nuomonė iš prezidento patarėjų sklinda jau kuris laikas. Tiesa, politikui tokie argumentai yra nepagrįsti.
„Oponavimas, galbūt daugiau iš patarėjų pusės, buvo nuolatinis. Bandant kurti tam tikrą alternatyvią informacinę erdvę, sakant, kad tai yra pavojus tarnyboms, pavojus nacionaliniam saugumui.
Aš atvirkščiai visada sakiau, kad tai (Žvalgybos kontrolieriaus institucija – aut.) būtų ugniasienė tarp tarnybų ir visuomenės, kad padėtų depolitizuoti žvalgybos tarnybų veiklą, kai kyla kokia nors situacija. Kad situacija kristų ne politikams į rankas, o specialistui, ekspertui, nepriklausomam kontrolieriui ir jis pasakytų, ar tas pažeidimas buvo, ar ne“, – sakė L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas taip pat mano, kad veto iš prezidento pusės būtų neprotingas sprendimas, nes jį būtų galima atmesti Seimo narių dauguma.
„91 Seimo narys palaikė įstatymą, įveikti veto reikia 71 Seimo nario, o aš kol kas nematau jokių tektoninių lūžių, kad keistųsi parlamentarų sprendimai. (...) Aš sakyčiau, kad veto įveikimo tikimybė yra nemaža. Galbūt tai gali paskatinti prezidentą apsvarstyti, ar reikia vetuoti“, – sakė politikas.
Prezidentūros nuomone, Žvalgybos kontrolieriaus institucija – perteklinė. Manoma, kad dėl jos įsikišimo nukentės žvalgybos efektyvumas, taip pat, kad institucija taps priklausoma nuo NSGK, kuris svarstys į vadovo ir pavaduotojo pareigas teikiamas kandidatūras. L.Kasčiūnas sako, kad Kontrolieriaus institucija kaip tik turėtų priešingą efektą.
„Aš kaip tik čia siūlau depolitizuoti ir savotiškai nusiimti atsakomybės dalį nuo NSGK, steigiant Žvalgybos kontrolieriaus instituciją, kuri galėtų ekspertiškai vertinti įvairius skundus. Šiuo atveju mes kaip tik atiduodame dalį savo kompetencijos nepriklausomai ekspertinei institucijai, mažai priklausančiai nuo politinių bangavimų ir kaip tik stengiamės depolitizuoti procesą.
Vienintelėje vietoje, kurioje galime kalbėti, tai kad NSGK pasakys savo nuomonę apie kandidatūrą, bet tik nuomonę. Bet jeigu komiteto būtų neigiama, tai nevaržytų Seimo pirmininkės teikti Seimui tos kandidatūros. Sakyčiau čia grėsmės paišymas iš niekur. Kai nėra kažkokių kitų argumentų, truputį bandai pritempinėti“, – svarstė NSGK pirmininkas.
L.Kaščiūnas taip pat sakė, kad tokios institucijos atsiradimas būtų teisingas ir dėl to, kad žvalgyba yra specifinė sritis, kuriai reikia specifinių kompetencijų, o Seimo kontrolieriai jų neturi.
„Žmogaus teisių aspektu tyrimus gali atlikti ir Seimo kontrolieriai, bet per 10 metų tai buvo labai nedaug tyrimų. Tai susiję pirmiausia su tuo, kad Seimo kontrolierius neturi ekspertinių žinių, nes čia yra specifinė sritis.
Žvalgyba yra specifinė sritis, jautri sritis, su valstybės saugumu susijusi sritis. Jai reikia atitinkamos kompetencijos žmogaus, specialisto. Todėl vien palikti tai Seimo kontrolieriui, kaip yra dabar, būtų neteisinga“, – įsitikinės Seimo narys.
Prezidentūra trečiadienio popietę pranešė, kad prezidentas priims sprendimą ar pasirašyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą, apie sprendimą netrukus bus paskelbta atskiru pranešimu.
