Už Seimo Statuto pataisas, reikalaujančias iš jų galimybių paso prieš patenkant į parlamento rūmus, balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 17 parlamentarų, susilaikė 19.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pritarė tokiam siūlymui, teigdama, kad parlamentarai turi rodyti pavyzdį visuomenei.
Kai kurie Seimo nariai neslėpė pykčio
Tiesa, sprendimas reikalauti iš Seimo narių galimybių paso sulaukė dalies opozicijos atstovų nepasitenkinimo. Bene labiausiai jam priešinosi Darbo partijos frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas.
Anot jo, tokiu būdu pažeminti galimybių pasui apskritai nepritariantys parlamentarai.
„Noriu pasveikinti premjerę, kurios šv. Kalėdų svajonė išsipildė. Dalis opozicijos narių, kaip ir Latvijoje, neturės teisės patekti į Seimo pastatą. Paprasčiausiai yra siekiama padaryti taip, kad tie Seimo nariai, kurie nepritaria galimybių pasui, būtų priversti jį naudoti ir tokiu būdu būtų pažeminti ir paniekinti“, – piktinosi jis.
Galimybių pasui priešinosi ir Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis, aiškinęs, esą „serga ir tie, kurie pasiskiepijo, užkrečia ir tie, kurie pasiskiepijo, užsikrečia ir tie, kurie pasiskiepijo ir miršta ir tie, kurie pasiskiepijo“.
Paprašė nemanipuliuoti skaičiais
Toks pareiškimas papiktino premjerę Ingridą Šimonytę. Ji paragino nemanipuliuoti skaičiais ir nurodė, kad apie 70 proc. žmonių, kurie guli ligoninėse, yra neskiepyti. Reanimacijose tokių esą yra virš 80 proc.
„Lygiai taip pat atrodo ir mirčių statistika, kurioje kiekvieną dieną mažuma žmonių yra skiepytų, o jeigu skaičiuotume daugiau mažiau nuo to laikotarpio, kai skiepai tapo visuotinai prieinami, iš visų mirusių žmonių neskiepytų irgi yra apie 80 proc. Dar kartą prašau, nemanipuliuokite šitais skaičiais“, – pasisakė I.Šimonytė.
Kritiką žėrusiems Seimo nariams atsakė ir konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Gal būčiau ir nekalbėjęs, bet pasižiūrėjau, kas kalba. Tai – Puidokas, Gražulis... Du asmenys, kurie turi reikalų su teisėsauga, o dabar mus moko, kaip reikia laikytis teisės principų. Puikūs mokytojai. Puidokas, kiek girdžiu, dar ir Orvelą skaitęs, tai galėtų prisitaikyti ir sau. Mokslo principai, kurie yra visuotinai ir pasaulyje pripažįstami, turi veikti visiems.
Seimo nariai turi būti pavyzdžiu, kad reikia skiepytis, privalome būti saugūs sau, savo šeimoms, artimiesiems, visai aplinkai“, – raginimą išsakė K.Masiulis.
Kas keičiasi?
Skubos tvarka Seime priimtos Statuto pataisos numato, kad, norint įeiti į parlamento rūmus, tautos atstovai nuo sausio 1 dienos turės pateikti dokumentą, įrodantį, jog buvo paskiepyti, gavo neigiamą tyrimo rezultatą arba persirgo COVID-19, tai yra galimybių pasą arba Europos Sąjungos COVID pažymėjimą.
Seimo nariui nustatyti reikalavimai įėjimui į Seimo rūmus bus taikomi ir jam vykdant Statute nustatytą pareigą susitikti su rinkėjais uždarose patalpose ne Seimo rūmuose.
Jeigu Seimo narys negalėtų dalyvauti Seimo rūmuose vykstančiame Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, nes nepateiktų šių dokumentų, būtų laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.
Statuto pataisas parengęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad Seimo nariams turėtų būti taikomos tokios pačios pandemijos valdymo priemonės, kokios yra taikomos darbuotojams pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.
Premjerė I.Šimonytė tvirtino, kad tai – natūralus sprendimas, nes galimybių paso jau seniai reikalaujama vietose, kuriose susiburia didelis skaičius žmonių.
„Man atrodo, kad tai tiesiog parodo, jog ir politikai, kurie priima teisės aktus, savo atžvilgiu taiko tuos pačius reikalavimus, kuriuos taiko piliečiams kasdienėse situacijose“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Šiuo metu norint patekti į Seimo rūmus galimybių pasą privalu pateikti visiems lankytojams, žurnalistams ir kanceliarijos darbuotojams.
