Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
Grupė Seimo narių, daugiausiai valstiečiai, siūlo nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų. Tarp projekto teikėjų – valstiečiai Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, socialdemokratų frakcijos atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.
Kitas įstatymo straipsnis šiuo metu numato, kad nepilnamečiam pacientui iki 16 metų sveikatos priežiūra teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus. Parlamentarai siūlo braukti 16 metų ribą ir tokį reguliavimą taikyti visiems nepilnamečiams.
Pataisų iniciatoriai sako, kad asmens visiškas veiksnumas yra visų pirma siejamas su pilnametyste ir pagal Civilinį kodeksą nepilnamečiai vaikai nuo 16 iki 18 metų amžiaus yra riboto veiksnumo asmenys. Taip pat remiamasi valstybės ir tarptautiniais teisės aktais, kad vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Anot iniciatorių, dabartinis reguliavimas leidžia nepilnamečiui savarankiškai kreiptis „ne tik dėl profilaktinių, įprastų ambulatorinių ir rizikos nekeliančių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip pat ir invazinių, intervencinių, chirurginių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo“.
„Vertinant ribotą nepilnamečių asmenų nuo 16 metų socialinę ir intelektinę brandą, toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nepilnamečiam vaikui savarankiškai be tėvų leidimo ir žinios spręsti su jo sveikata susijusius klausimus, yra nesuderinamas su Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse nustatytomis tėvų pareigomis“, – teigia parlamentarai.
Jie patvirtina, kad pataisas teikia siekdami užkirsti kelią šešiolikmečiams ir vyresniems nepilnamečiams be tėvų žinios pasiskiepyti nuo koronaviruso.
„Valstybės pozicija, kuomet imunoprofilaktika taikoma nepilnamečiams asmenims, sulaukusiems 16 metų, be jų tėvų žinios ir sutikimo, yra grindžiama būtent šiuo metu galiojančiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu“, – sakoma aiškinamajame rašte.
