„Man taip pat kelia nepasitenkinimą... Šiais metais esu baisiai supykęs ant omikrono“, – Eltai sakė A. Dulkys.
„Mano darbotvarkę šiais metais ir delta šokdino, ir omikronas... Žinokite, tikrai esu nepatenkintas, kad kartais reikia priiminėti tokius sprendimus, kurių mes galbūt ir nespėjame iškomunikuoti ir kad tos taisyklės darosi sudėtingos. Visa tai aš suprantu, visa tai priimu, bet aš manau, kad mes visą tai esame pajėgūs įveikti“, – sakė ministras, dar kartą akcentuodamas, kad pagrindinis nepasitenkinimą keliančių sprendimų kaltininkas yra koronavirusas.
„Jei mes pabandytume sudėti viso pasaulio virusą į vieną vietą, tai, kiek aš girdėjau, jis sudarytų vos vieną gramą. Ir dabar tas vienas gramas visą pasaulį šokdina. Dėl to aš ir esu nepatenkintas“, – pridūrė jis.
Kartu A. Dulkys, komentuodamas kilusias diskusijas po sprendimo, pakoregavusio galimybių paso gavimo tvarką, neslėpė, kad jam kartais susidaro įspūdis, jog bandoma tiesiog ieškoti priežasčių nesiskiepyti.
„Man atrodo, kad mes per daug diskutuodami apie serologinių tyrimų galimybę, vėl nejučia pametame pačią esmę, kad reikia skiepytis. Mielieji, reikia skiepytis. O mes bandome pasirinkti temą, kuri mus nuvestų į šoną, nuvestų nuo klausimo, kodėl jūs nesiskiepijate. Ar ieškote naujos priežasties? Visi skaičiai rodo, kad skiepijimas sustiprinančiąja doze labai reikšmingai padeda kovoje su omikronu“, – akcentavo A. Dulkys.
„Esmė dabar yra sustiprinančioji dozė... 2021-aisiais visi tapo medikais ir visi pradėjo it sekdami mašinos spidometrą tikrinti antikūnus. Tačiau antikūnų tyrimai rodo tik tam tikrą imuninį atsaką, ir yra visiškai nežinoma, ar tas konkretus skaičius yra pakankama apsauga nuo viruso ir kiek laiko ji galios. Ji neturi jokio ryšio su vakcinos efektyvumu“, – aiškino ministras, akcentuodamas, kad šiuo metu pagrindinė žinutė yra tai, kad skiepytis sustiprinančiąja doze yra saugu.
Galiausiai jis sutiko, kad viešojoje erdvėje pasipiktinimą sukėlusį sprendimą iš dalies galima vadinti politiniu, nes, pripažino A. Dulkys, tarp ekspertų esama skirtingų nuomonių.
„Sprendimai tampa politiniais, kai ekspertai turi įvairių nuomonių. Tai, kas susiję su serologiniais tyrimais, taip, tai yra tiesa – ekspertai turi įvairių nuomonių. Tačiau dominuojanti visame pasaulyje nuomonė yra tai, kad serologiniai tyrimai yra svarbūs tik tam, kad būtų galima suprasti, ar apskritai susidarė imunitetas“, – apibendrino A. Dulkys.
Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kad nuo 2022 m. sausio 10 d. serologinis tyrimas po vakcinacijos nebebus sąlyga gauti galimybių pasą. Vyriausybė yra numačiusi pereinamąjį laikotarpį, tad iki 2022 m. sausio 10 d. kiekybinius ar pusiau kiekybinius serologinius tyrimus po skiepų atlikusieji galimybių pasą galės turėti 60 dienų. Serologiniai tyrimai persirgusiems asmenims galimybių pasui gauti galios ir toliau.
