„Žinoma, pats principas kelia vėlgi klausimų, kelia abejonių, nes atrodo, jeigu vienas kriterijus nepatinka, jau norima kreiptis į Konstitucinį Teismą, kvestionuojant visą priemonę. Manau, kad tai nėra teisingas principas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat teigia abejojanti, ar prezidento reikalavimas išduoti galimybių pasą vaikams, gavusiems neigiamą antigenų testą yra mediciniškai pagrįstas.
„Pats galimybių pasas vaikams nuo 12 metų kaip priemonė, kaip įrankis, ypač omikron ateinančios bangos akivaizdoje, man nekelia abejonių. Ir nesu medicinos srities ekspertė, taigi negaliu labai užtikrinti kalbėti apie detales, tai yra kriterijus. Manau, kad tai yra akivaizdu, jog Vyriausybė, nustatydama kriterijus, kalbasi su medicinos ekspertais, su tais žmonėmis, kurie duoda kokybiškų patarimų dėl vienos ar kitos priemonės, tai yra dėl vieno ar kito kriterijaus veiksmingumo“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Taigi, aš abejoju, kiek mediciniškai pagrįstas reikalavimas įtraukti ir antigeno testą į kriterijų gauti galimybių pasą sąrašą“, – taip pat pabrėžė ji.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda tvirtina neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką. Šalies vadovas sako pirmadienį darbo susitikime su premjere Ingrida Šimonyte jai pasiūlęs į galimybių paso kriterijus vaikams įtraukti ir neigiamą greitąjį antigeno testą.
