„Mano supratimu, tuo ir skiriasi vertybinė politika nuo kitokios, kad patyrus pirmąjį spustelėjimą nėra atsitraukiama nuo jos. Kažkaip mažai girdėjau kritikos priimtiems sprendimams pirmaisiais mėnesiais po jų priėmimo: rugpjūčio, rugsėjo mėnesį apie tai net nebuvo kalbama. Tik dabar, kai toks fonas yra labiau įtemptas, tų abejojančių balsų yra daugiau“, – Eltai antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė, priešingai nei prezidentas, pažymėjo, kad, jos požiūriu, nėra padaryta klaidos Lietuvoje steigiant Tavaniečių atstovybę būtent tokiu pavadinimu.
„Aš nemanau, kad tai buvo klaida“, – akcentavo parlamento vadovė.
Tuo metu G. Nausėda antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip sukeldama konfliktą tarp Vilniaus ir Pekino. Be to, pažymėjo G. Nausėda, šis sprendimas nebuvo su juo derintas.
Galiausiai V. Čmilytė-Nielsen nesutiko ir su G. Nausėdos antradienį išsakyta kritika apskritai dešiniųjų Vyriausybės įgyvendinamai užsienio politikai.
Prezidentas, antradienį kritiškai vertindamas Gabrieliaus Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
Seimo pirmininkės teigimu, tokie prezidento pasisakymai nėra telkiantys, o sutelktumo, akcentavo politikė, tvyrant geopolitinėms įtampoms šiuo metu labiausiai ir reikia.
„Labai norėtųsi telkiančio kalbėjimo ir šiame pasisakyme aš jo tikrai pasigedau“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Susiję straipsniai
G. Nausėda antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad praėjusiais metais G. Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus, ne visiškai įvertinusi pasekmes. G. Nausėda neslėpė, kad kartais jam susidaro įspūdis, jog kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.
„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką, kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir kad mes rastume sutarimą pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.