„Vertinti turbūt aš nenorėčiau, nes jūs, matyt, matėte ir patys ne vieną prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje, ne vieną interviu, kuris buvo duotas nuo to laikotarpio, kada buvo paskelbtas jau oficialus URM pranešimas apie tai, kad atstovybę ketinama atidaryti ir būtent tokiu vardu, kas buvo liepos gale, iki tada, kai de facto jau buvo priimtas teisinis dokumentas ir leista pradėti veikti.
Tai man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją mes išspręsime“, – teigė I.Šimonytė.
Paneigė šalies vadovo žodžius
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį savo ruožtu sakė, kad derino su prezidentu Gitanu Nausėda „visus veiksmus“ prieš atidarant Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – tvirtino G.Landsbergis.
„Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti, dėl to, kad, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – pridūrė ministras.
G.Landsbergis kalbėjo, kad sprendžiant dėl atstovybės, buvo vadovaujamasi „prezidento ir viešai išreikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui“.
Pasak jo, su prezidentu jis „kalbasi daug“ ir šie pokalbiai būna „geranoriški, draugiški ir konstruktyvūs“, tačiau vėliau viešai prezidento išsakyta pozicija ne visada atitinka jų turinį.
„Kartais taip atsitinka, kad jie (pokalbiai) skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos ir tada mes dažnai turime nustebti tie, kurie bendraujame, todėl, kad viduje kalbamės kita intonacija ir atrodo labai konstruktyviai ir vieni kitus suprantame. Vėliau, matyt, yra tam tikri aspektai, kurie situaciją pakeičia“, – kalbėjo ministras.
„Šiandien mano uždavinys pagrindinis yra palaikyti ryšį su partneriais, kurie tikrai turi daug klausimų, paaiškinti jiems mūsų poziciją ir pažiūrėti kad jie neatsitrauktų nuo paramos Lietuvai“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, jog Lietuvai leidus Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip iššaukiant aštrią Kinijos reakciją, buvo padaryta klaida.
Susiję straipsniai
„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
G.Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
„Pagrindinė kibirkštis buvo labiau pavadinimo ir šiuo metu mes jau turime kovoti su pasekmėmis ir sakyčiau, kad prasidėjo nekonvencinio pobūdžio priemonių taikymas Lietuvos atžvilgiu, ir dėl tos priežasties turime veikti itin aktyviai ir labai aiškiai signalizuoti Europos Sąjungai, kad tai yra ataka, tam tikras spaudimas vienai iš ES valstybių“, – kalbėjo prezidentas.