„Reikia pripažinti, kad pagal Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą režimas, kuris taikomas pasienio ruože, yra labai liberalus. Iš tikrųjų būtų labai sudėtinga vykdyti efektyvią asmenų, kurie patenka į pasienio ruožą iš Lietuvos teritorijos arba Europos Sąjungos šalių, kontrolę“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė R.Liubajevas.
VSAT vado teigimu, nepaprastosios padėties įgalinimas suteikia pasieniečiams daugiau priemonių užkirsti kelią neteisėtos migracijos organizatoriams ir pagalbininkams atvykti ir gabenti neteisėtus migrantus į šalies vidų ar kitas Europos Sąjungos valstybes.
Įžvelgia daug privalumų
Dar vienas nepaprastosios padėties privalumas – galimybė pakankamai greitai sukoncentruoti didelį skaičių resursų – tiek žmogiškųjų, tiek techninių priemonių.
„Vėlgi, turint omeny patirtį, kurią mes turime nuo nepaprastosios padėties paskelbimo dienos, nepaprastoji padėtis tikrai leidžia mums panaudoti ir tam tikrus papildomus logistinius resursus. Jeigu nepaprastosios padėties neliktų, būtų priimtas sprendimas jos neskelbti, išliktų ekstremali situacija.
Yra tam tikri instrumentai, kuriais būtų galima valdyti situaciją ekstremalios situacijos sąlygomis. Dar kartą priminsiu, kad iki nepaprastosios padėties paskelbimo keletą mėnesių mes gyvenome ekstremaliosios situacijos sąlygomis, buvo užtikrina sienos apsauga.
Be jokios abejonės, daug sunkiau, sudėtingiau būtų galima pasiekti tuos tikslus, apie kuriuos aš kalbėjau“, – patikino R.Liubajevas.
Kokia situacija pasienyje?
VSAT vadas atkreipė dėmesį, kad situacija Lietuvos pasienyje su Baltarusija šiuo metu stabilizavosi ir neteisėtų migrantų skaičiai pastebimai sumažėjo.
„Aš manau, kad būtent nepaprastosios padėties dėka pavyko suvaldyti situaciją prie valstybės sienos. Jeigu kalbėsime apie padėtį pasienyje, dabar mes tikrai galime teigti, kad situacija yra kontroliuojama ir stabilizavosi“, – tvirtino jis.
Pasak R.Liubajevo, nuo gruodžio 27 dienos iki sausio 2 dienos pasienyje buvo pakankamai ramu – į Lietuvą buvo neįleisti 46 neteisėti migrantai.
Tuo tarpu kaimyninėse šalyse neteisėtos migracijos srautai nesumažėjo, netgi atvirkščiai, jie auga. Per savaitgalį į Lenkiją šios valstybės pasieniečiai neįleido beveik 200 neteisėtų migrantų, į Latviją – beveik 400.
Manoma, kad Aliaksandras Lukašenka siekia išbandyti Latvijos sienos apsaugos galimybes.
„Jeigu kalbėtume apie situaciją dabar, tai trečią parą iš eilės valstybės sienos pažeidimų nefiksuojame. Nebuvo nė vieno asmens, kuris bandytų neteisėtai atvykti į Lietuvos teritoriją. Mes galime kalbėti apie tam tikrą tendenciją, bet jeigu klaustumėte, ar valstybės sienos grėsmė pasienyje su Baltarusija išlieka, tai pasakyčiau – tikrai išlieka.
Mes matome, kad ypatingai prie Latvijos ir Baltarusijos sienos srautai yra padidėję. Jie didėja visą gruodį. Tai rodo, kad neteisėtų migrantų Baltarusijoje yra“, – perspėjo VSAT vadas.
„Grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui išlieka“
Jis pripažino, kad, nors valstybės sienos apsauga ir toliau vykdoma sustiprintu režimu, šiuo metu jos intentyvumas skiriasi nuo to, kuris buvo prieš mėnesį, kai tik buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Tačiau situacija ir toliau atidžiai stebima ir resursai pasitelkiami, atsižvelgiant į reikiamybę.
„Mes matome, kad neteisėtų migrantų Baltarusijoje tikrai yra. Neteisėtų migrantų, bandančių atvykti į Europos Sąjungą, srautai tikra išlieka. Latvijos ir Baltarusijos pasienyje esanti situacija rodo, kad tie procesai tikrai nesibaigia. Grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui išlieka“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Jis teigė neturintis konkrečių duomenų, kiek šiuo metu Baltarusijoje vis dar yra neteisėtų migrantų, tačiau, įvairių ekspertų ir šaltinių duomenimis, šis skaičius gali siekti apie pora tūkstančių.
Prezidentas G.Nausėda antradienį pareiškė, kad „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“, o situacijai komplikavusis nepaprastąją padėtį būtų galima įvesti iš naujo.
Nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija dėl migrantų krizės įvesta nuo lapkričio 10 dienos ir šiuo metu pratęsta iki sausio 14 dienos vidurnakčio.
