Už pažadų ir lūkesčių dėl šviesaus gyvenimo 2022 metais – didelis lietuvių nerimas

Naujuosius metus lietuviai, kaip ir viso pasaulio žmonės, pasitinka su naujais lūkesčiais, viliasi, kad jiems seksis, gyvenimas bus laimingas ir šviesus. Tačiau metų pabaigos visuomenės nuomonės tyrimai paprastai labiau atspindi ne viltis, o nerimą, abejones ar kritišką požiūrį į realybę.

Naujametiniai fejerverkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Naujametiniai fejerverkai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2022-01-05 08:23

Tai patvirtina ir 2021-ųjų pabaigoje surengta kasmetė „Baltijos tyrimų“ apklausa, kurios rezultatus paskelbė „Lietuvos rytas“.

Šis visuomenės nuotaikų barometras rodo, kad Lietuvos dangus gerokai apsiniaukęs, – asmeninio gyvenimo vertinimai ne geresni už pernykščius, o šalies netgi prastesni, nors pernai jau visa jėga siautėjo koronaviruso pandemija ir optimizmu žmonės netryško.

Paprastai lietuvių asmeninės sėkmės rodikliai atsakant į klausimą, kaip jiems asmeniškai sekėsi praėjusiais metais ir kokius jie sau prognozuoja būsimus metus, būna geresni nei visos šalies gyvenimo vertinimai. Ne išimtis ir naujausia apklausa.

Vis dėlto 2021 metus sėkmingais asmeniškai laiko tik trys iš dešimties apklaustųjų, o nesėkmingais – 19 procentų.

Panašiai prastai vertinti ir 2020- ieji. Dar mažiau asmeninės sėkmės žmonės įžvelgė tik kriziniu 2008–2011 metų laikotarpiu, vėliau šis rodiklis gerėjo, kol 2019-aisiais pasiekė rekordines aukštumas, – net 43 proc. apklaustųjų laikė juos sėkmingais ir tik 10 proc. – ne.

Krinta į akis, kad Lietuvai praėjusius metus žmonės laiko netgi labiau nesėkmingais nei 2020 m. Per visas 27 apklausas tik du kartus visuomenės požiūris į šalies gyvenimą buvo dar niūresnis.

Taip nutiko 1999 m., kai Lietuvos ūkis nukentėjo dėl Rusijos krizės, taip pat per 2009 m. pasaulinį ekonomikos nuosmukį, o 2010-ieji buvo vertinami labai panašiai kaip ir 2021-ieji.

Šitokį 2021-ųjų vertinimą, matyt, lemia ir išaugusios geopolitinės grėsmės, ir politinės priežastys.

Asmeninės sėkmės vertinimai iš esmės nepasikeitė, nes, nepaisant rekordinės praėjusių metų infliacijos, sparčiai augo ir žmonių pajamos, gyvenimo lygis bent jau nesmuko. Tai patvirtina ir apklausoje nurodytų šeimos mėnesio pajamų vidurkis. Pernai šis rodiklis išaugo beveik 200 eurų – iki 1363.

Bet vertindami Lietuvos padėtį žmonės jautė įtampą dėl migrantų iš Baltarusijos bangos, nerimavo dėl gresiančių nuostolių nutraukus baltarusiškų prekių tranzitą ir sulaukus atsakomųjų A.Lukašenkos sankcijų, baiminosi galimų skaudžių Kinijos ekonominių smūgių keršijant mūsų šaliai už Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje.

Šalia šių išorinių grėsmių visuomenės nuotaikų padangę drumstė ir politinis susipriešinimas, valstybės institucijų kalbėjimas skirtingais balsais.

Ką žmonės mano apie politinį šalies gyvenimą, parodė ir naujausias „Vilmorus“ visuomenės nuomonės tyrimas – daugiau ar mažiau smuko beveik visų institucijų reitingai, net itin prastai vertinamo Seimo, partijų, taip pat Vyriausybės.

Kiek prasčiau vertinama ir Prezidentūra. Visi svarbiausi valdančiųjų politikai toliau irgi barsto rėmėjus.

Tokios žmonių nuotaikos atsiliepia ir šių metų lūkesčiams. Tik 17 proc. apklaustųjų mano, kad 2022-ieji Lietuvai bus geresni nei 2021-ieji. Tad, lyginant su praėjusių metų duomenimis, dar 3 proc. sumažėjo optimistų, tikinčių, kad ateina geresni laikai.

Manančiųjų, kad metai bus net blogesni, – 41 proc., tiek pat, kiek 2021-ųjų išvakarėse.

Natūralu, kad pesimistiškiausiai yra nusiteikę vyresnio amžiaus, mažas pajamas gaunantys, menkesnio išsilavinimo asmenys, kaimų ir miestelių gyventojai.

Prastėjančius lūkesčius rodo ir praėjusių metų gruodžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo indeksas – stebimas smukimas vienu punktu, ir dabar šis prekybai svarbus rodiklis yra minusinis trimis punktais.

Nepaisant visuomenės nerimo ženklų, šių Kalėdų ir Naujųjų metų sutiktuvėms lietuviai ketino išleisti daugiau pinigų, nei pasitinkant 2021-uosius, – po 138 eurus. Tai 18 eurų daugiau, nei planuota laukiant praėjusių metų.

Kita vertus, išlaidų šioms šventėms augimas stebimas beveik kasmet, o šįkart dar ir kainos rekordiškai kilo. Žmonės jautė, kad šventėms išleisti teks daugiau pinigų, jei vis viena jas rengėsi švęsti. Vienaip ar kitaip, nepaisant visokių grėsmių ir infliacijos, lietuviai švenčių neatsisako ir geriau didina išlaidų krepšelį.

Pandemijai tebesitęsiant, matyt, su užkrato pavojumi pamažu apsiprantama ir jau mažesnė dalis žmonių 2022 m. sutiko namuose vieni arba tik su šeima nei praėjusius metus – 38 proc., kai pernai taip apsisprendė 48 proc. lietuvių. Praėjusieji metai iš viso buvo labiausiai namisėdiški.

Jau gerokai daugiau žmonių – 13 proc. – šventė su giminėmis ir draugais, o pernai eiti į svečius ryžosi tik 6 proc. lietuvių.

Sutikti Naujuosius metus užsienyje ar gamtoje, švęsti restorane tradiciškai lietuviai nėra linkę – vos po 1 proc. žmonių rinkosi kurį nors iš šių trijų variantų. Tiesa, užpernai Naujųjų metų sutiktuves užsienyje planavo vos 0,3 proc. žmonių, o restoranų linksmybių išvis niekas nesirinko.

Regis, žmonių uždarumas kiek atlėgsta ir norima daugiau bendrauti, bet ateities lūkesčiai pesimistiški, o tokios nuotaikos savo ruožtu gali neigiamai atsiliepti šalies gyvenimui.

Ar šįmet Lietuvoje bus daugiau optimizmo, labai priklausys ir nuo valdžios bei politikų elgesio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.