Skandalas: pareigūnai žinojo, kad žmogus nekaltas, bet 14 mėnesių laikė jį už grotų ir apkaltino jo advokatą

Pareigūnai, žinodami, kad žmogus nekaltas, 14 mėnesių laikė jį už grotų, o po to buvo apdovanoti. O advokatas, bandęs tą patį nekaltą žmogų ištraukti iš belangės, už tai sulaukė kaltinimų. Tai nutiko ne kokio nors diktatoriaus valdomoje šalyje, o Lietuvoje.

Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos advokatas M.Navickas tikina, kad netrukus prieš teismą stos tik todėl, kad bandė apginti savo klientą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stanislovas Liutkevičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Stanislovas Liutkevičius<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 9, 2022, 2:56 PM, atnaujinta Mar 21, 2022, 2:47 PM

Generalinė prokuratūra Panevėžio apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienas teisiamųjų – Klaipėdos advokatas Marius Navickas. Jis kaltinamas tuo, jog žinodamas, kad jo klientas Anatolijus Greina yra nekaltas, atstovavo jo interesams ir vaidino gynybą.

O Klaipėdos policininkai ir prokurorai, taip pat gerai žinodami, kad tas pats A.Greina yra nekaltas, nuolat teisėjams rašė teikimus, jog įtariamasis įvykdė sunkų nusikaltimą, ir prašė tęsti jo suėmimą.

Nors už tokius pareigūnų veiksmus numatyta baudžiamojo atsakomybė, jie ne tik nesulaukė kaltinimų, bet ir buvo apdovanoti Metų seklio titulu.

Kas kaltas – advokatas, kuris atstovavo įtariamajam žinodamas, kad jis nekaltas, ar pareigūnai, kurie neteisėtai atėmė laisvę tam pačiam įtariamajam, nors taip pat suvokė, kad jis nekaltas?

Tokią dar negirdėtą teisinę kebeknę dabar turės išnarplioti Panevėžio apygardos teismas, kuriame, be M.Navicko, teisiami dar keli žmonės, kaltinami prekyba žmonėmis.

Surado atpirkimo ožį?

Ši keista istorija prasidėjo 2017 metų gegužę, kai klaipėdiečio Virgilijaus Valiaus namuose kratą atlikę uostamiesčio policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos (ONTT) pareigūnai surado 6 konservų dėžutes, kuriose buvo kilogramas kokaino.

V.Valius buvo suimtas, tačiau po poros mėnesių paleistas už 20 tūkstančių eurų užstatą, mat atlikus ekspertizę ant konservų dėžučių ir ant viduje buvusių pakelių su kokainu buvo rasti kelių žmonių pirštų atspaudai, tačiau nė vienas jų nepriklauso įtariamajam.

Jau išėjęs į laisvę V.Valius, kuriam atstovavo advokatas Aivaras Surblys, pateikė versiją, kad konservus į jo namus pasaugoti atnešė jo pažįstamas panevėžietis A.Greina.

Įtariamasis tvirtino net nežinojęs, kad viduje yra narkotikai, ir patikėjęs panevėžiečio aiškinimu, jog konservuose paslėpti kultūristų vartojami anaboliniai steroidai. Juos A.Greina esą turėjęs perduoti į Skandinavijos šalis planavusiam važiuoti vairuotojui.

Advokatas gavo pasiūlymą

Tyrėjams iškart kilo įtarimas, kad ši versija išgalvota, ir jie ėmė stebėti, koks advokatas imsis ginti A.Greiną. Netrukus buvo užfiksuotas vieno buvusio aukšto policijos pareigūno skambutis advokatui M.Navickui.

„Tau turiu pasiūlymą, kurio tu negalėsi atsisakyti“, – telefonu trumpai pasakė buvęs pareigūnas.

Tyrėjai, kurie slapta klausėsi šio pokalbio, padarė išvadą, kad šis pasiūlymas – ginti A.Greiną, kuris esą sutiko prisiimti V.Valiaus kaltę.

Išardė visą skyrių

ONTT pareigūnai su M.Navicku turėjo savų sąskaitų, mat prieš tapdamas advokatu jis dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroru ir vadovavo tyrimui, po kurio buvo išvaikytas beveik visas uostamiesčio policijos ONTT skyrius.

Šioje byloje buvo duomenų, kad policininkai dengė nelegalų viešnamį. Nors buvo nuteistas tik vienas pareigūnas – tuometis skyriaus vadovas Vitalijus Timofejevas, dar trys šio skyriaus tyrėjai ir du STT pareigūnai neteko pareigų, nes darbo metu linksminosi prostitučių bute.

Kai kurie jų ne tik nemokamai naudojosi prostitučių paslaugomis, bet ir jas rekomenduodavo savo pažįstamiems.

Kiek vėliau dėl šios istorijos į žemesnes pareigas buvo perkeltas ir ilgametis Klaipėdos policijos ONTT vadovas Vladimiras Plotkinas. Tačiau jis dar spėjo į nuteisto bičiulio V.Timofejevo vietą paskirti prostitučių skandale įtarimų išvengusį to skyriaus tyrėją Valdą Narutavičių – dabartinį ONTT vadovą.

Pranešimas – iš oro?

Tad nenuostabu, kad V.Narutavičiaus vadovaujami policininkai iškart M.Navicko atžvilgiu pradėjo kriminalinės žvalgybos veiksmus. Nors dar nebuvo sutarta su advokatu M.Navicku dėl A.Greinos gynimo, Klaipėdos policijos ONTT pareigūnai panoro slapta sekti advokatą.

Jie surašė išgalvotą tarnybinį pranešimą, esą M.Navickas padeda nusikaltėliams įsigyti narkotikų. Remdamasis šiuo iš piršto laužtu pranešimu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Vitalijus Gulenkovas kreipėsi į teismą, kad būtų leista sekti M.Navicką.

Įstatymai draudžia slapta klausytis advokato pokalbių, kol jam nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tuometis Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Zigmas Pocius tokį leidimą davė.

Dar po kelių savaičių tas pats Z.Pocius leido policininkams slapta patekti į M.Navicko advokatų kontorą ir ten sumontuoti klausymosi aparatūrą.

Teisėjui neužkliuvo, kad patalpos priklauso M.Navicko žmonai – tuometei Klaipėdos apylinkės teismo teisėjai, kurios atžvilgiu nebuvo pradėti net kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Po prisipažinimo – areštinė

Tad sekliams nebuvo netikėta, kai 2017 metų rugsėjį M.Navicko lydimas A.Greina atvyko į Klaipėdos policijos komisariatą ir prisipažino į V.Valiaus namus atnešęs narkotikų.

„Perskaičiau spaudoje, kad dėl manęs gali nukentėti niekuo dėtas žmogus – V.Valius, ir man ėmė graužti sąžinė“, – savo atvykimo tikslą paaiškino A.Greina.

Tą pačią dieną A.Greina buvo uždarytas į areštinę, o prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas jį suimti trims mėnesiams. Vyriškis buvo kaltinamas, kad kartu su V.Valiumi prekiavo narkotikais.

Teisėjas beveik pažodžiui perrašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aido Giniočio teikimą ir leido A.Greiną suimti.

Nors policija ir prokuratūra kaltino A.Greiną prekiavus narkotikais, kartu buvo atliekamas atskiras kriminalinės žvalgybos tyrimas M.Navicko atžvilgiu. Šiame tyrime buvo akcentuojama, kad A.Greina yra nekaltas ir prisiima V.Valiaus kaltę, o tai žinodamas advokatas tik vaidina gynybą.

Žadėjo darbą ir butą?

Norėdama dar labiau įtvirtinti savo įsitikinimą, kad A.Greina yra nekaltas, Klaipėdos policijos ONTT nusiuntė aštuonių pareigūnų desantą į Panevėžį.

Ten buvo kvočiami A.Greinos giminaičiai ir pažįstami, o jų prašoma duoti parodymus apie prisiimtą svetimą kaltę. Vieni buvo sulaikyti ir gąsdinami, kad jei neduos reikiamų parodymų, ilgai nematys laisvės, kitiems buvo žadami vos ne aukso kalnai.

Jau po apklausų buvusi A.Greinos brolio sugyventinė ėmė svajoti, kad greitai praturtės. Esą tyrėja jai už teisingus parodymus žadėjo ne tik anonimiškumą, bet ir butą bei darbą kitame mieste.

„Tu dar pasiderėk – prašyk naujo buto, geriausia Palangoje, ir pasakok tai, ko jie nori“,– ragino moterį jos sugyventinis.

Reikiamus parodymus moteris davė, tačiau nei buto, nei anonimiškumo nesulaukė.

Pasijutusi apgauta ji ėmė svarstyti, kaip atsisakyti savo parodymų: „Neisiu aš į jokį teismą, o jei privers, pasakysiu, kad pasirašiau ant tuščio lapo, o viską už mane surašė tyrėja.“

Ir kaltas, ir nekaltas

Atlikę kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl esą nusikalstamų advokato M.Navicko veiksmų Klaipėdos policininkai medžiagą perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Šios tarnybos pareigūnai iškart pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Taip susiklostė absurdiška situacija – STT ikiteisminiame tyrime A.Greina buvo traktuojamas kaip auka, o kitame, kurį organizavo Klaipėdos policija, – kaip nusikaltėlis, narkotikų prekeivis.

Tiriant šią bylą prokurorai policijos tyrėjų prašymu vis reikalaudavo teismo pratęsti įkalinto panevėžiečio suėmimo terminus, o teisėjai teikimus tenkindavo.

Apykoję nusiėmė ir numetė

Tik po 14 nelaisvėje praleistų mėnesių panevėžietis buvo paleistas į laisvę, tačiau ir laisvėje jo veiksmai buvo apriboti – užsegta apykojė, draudžiama tam tikromis valandomis išeiti iš namų.

Tačiau namuose A.Greina ilgai neišbuvo – Panevėžio centre jis nusiėmė apykoję, ją numetė ant šaligatvio, o pats pabėgo. Apykoję rado praeivis ir nunešė į policiją.

Sužinoję, kad šis įrenginys buvo priskirtas A.Greinai, pareigūnai iškart paskelbė jo paiešką.

Užfiksavo susitikimą miške

Nors buvo paskelbta įtariamojo paieška, iš pradžių policijos pareigūnai kaip pagrindinę versiją tyrė, kad V.Valius su bendrininkais jį nužudė.

Tačiau greitai paaiškėjo, kad A.Greina gyvas, – buvo užfiksuotas jo susitikimas miške su V.Valiumi. Nors tuo metu A.Greinos buvo oficialiai ieškoma, pareigūnai net nebandė jo sulaikyti.

Netrukus A.Greina dingo iš Lietuvos, o V.Valius žiniasklaidai ėmė siūlyti įrašą, kuriame nufilmuota, esą Meksikoje apsistojęs A.Greina geria alų ir šaiposi iš pareigūnų.

Sulaikė teisėjų byloje

Bet šis vaizdo įrašas taip ir nepasirodė – 2019 metų vasario 19 dieną V.Valius buvo sulaikytas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kartu su keliais advokatais ir teisėjais.

Be jau anksčiau pateiktų įtarimų prekiavus narkotikais, klaipėdietis dar buvo apkaltintas prekyba žmonėmis – kad įkalbėjo A.Greiną už jį prisiimti kaltę.

Už grotų atsidūrė ir M.Navickas. Tačiau prokurorai, matyt, susizgribo padarę kvailystę – apkaltino advokatą imitavus nekalto žmogaus gynybą, kai jie patys A.Greinai buvo pareiškę įtarimus ir paskelbę jo paiešką.

Tad Generalinės prokuratūros prokuroro Aleksandro Kazakovo nutarimu skubiai buvo nutrauktas baudžiamasis persekiojimas A.Greinos atžvilgiu, o jis pats pripažintas nukentėjusiuoju.

Toks sprendimas buvo priimtas, nors įstatymai reikalauja prieš pripažįstant asmenį nukentėjusiuoju būtinai jį apklausti.

Kamera – be lango

Pirmosiomis dienomis po sulaikymo advokatas M.Navickas buvo vežiojamas iš vieno miesto areštinės į kitą.

Kadangi į areštinę po kratų ir apklausų atveždavo prieš vidurnaktį, o išveždavo 5 val. ryto, jis negaudavo net pavalgyti. Kai kitą dieną po sulaikymo M.Navickas buvo nugabentas į Vilniaus apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės, jį prižiūrėjusiems pareigūnams net pagailo vyriškio – jie patys iš bufeto nupirko jam maisto.

Po klajonių M.Navickas galiausiai atsidūrė Šiaulių kalėjime. Kai kalėjimo prižiūrėtojai nuvedė jį į kamerą, paaiškėjo, kad ten vietoj lango – kiaurymė, pro kurią plūsta šaltis.

Kalėjimo prižiūrėtojai išsikvietė meistrą ir jis rankomis į tą kiaurymę įgrūdo ant žemės buvusį lango rėmą. Tačiau šaltis vis tiek skverbėsi, nes tarp sienų liko piršto storio tarpai.

„Duokit bent skudurų tarpams užkamšyti“, – paprašė advokatas, tačiau prižiūrėtojai pareiškė, kad neturi, ir dar pajuokavo: „Galėsi per tuos tarpus paštą siųsti.“

Taip M.Navickas keturias naktis praleido kameroje, kur temperatūra mažai skyrėsi nuo lauko. Tualetas priminė lauko išvietę: vietoj nubėgimo – paprasta žarna, kuria nuplaunamos išmatos.

Iš kanalizacijos vamzdžio sklido baisus dvokas, o kad mažiau smirdėtų, į skylę reikėjo rankomis įgrūsti specialų savadarbį įtaisą.

Įkalinimo vieta – paslaptis

Visą tą laiką M.Navickui nebuvo leidžiama apie įkalinimą pranešti ne tik žmonai, bet ir savo advokatui.

Nors Generalinės prokuratūros prokuroras Gedgaudas Norkūnas oficialiai ir buvo leidęs M.Navickui skambinti savo gynėjui, praktiškai tai padaryti nebuvo įmanoma, nes niekas neleido pasinaudoti telefonu, o kad galėtum paskambinti iš kalėjimo taksofono, reikėjo nusipirkti kortelę.

Kur laikomas vyras, nežinojo ir advokato sutuoktinė, Klaipėdos apylinkės teismo teisėja.

Negavusi atsakymų iš tyrėjų moteris ėmė iš eilės skambinti į visas įkalinimo įstaigas, tačiau ir iš jų nieko nepešė. Kur laikomas vyras, jai buvo pranešta tik likus valandai iki jo paleidimo.

Ilgai apie ginamojo sulaikymo vietą nieko nežinojo net jo advokatas Simonas Slapšinskas. Manydamas, kad jo ginamasis yra Lukiškių kalėjime, advokatas nuėjo į šią įstaigą ir paprašė atvesti M.Navicką.

Netrukus buvo atvestas M.Navickas – tik ne advokatas, o jo bendrapavardis Kamuolinių grupuotės narys. Po to S.Slapšinskas net buvo sulaukęs priekaištų, kad susitikinėja ne su savo ginamuoju.

Policijoje – šventė su tortu

Nuo pat pradžių M.Navickas neigė savo kaltę. Jis net atsisakė pareigūnų pateikto pasiūlymo, kad bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bet V.Valius patikėjo pareigūnų pažadais, kad bus išleistas į laisvę, jeigu duos teisingus parodymus.

Kad juos išgautų, pareigūnai iš pradžių prieš įtariamąjį vinguriavo lyg unguriai – leisdavo be apribojimų bendrauti su žmona, net Policijos departamento patalpose surengė gimtadienį su tortu ir kava.

V.Valius pasakė viską, ko norėjo tyrėjai, – papasakojo, kad jo advokatas A.Surblys pasiūlė surasti žmogų, kuris už pinigus sutiktų prisiimti jo kaltę. Prisipažino ir dėl narkotikų – esą kokainą pirko iš dviejų Kauno gyventojų.

Laisve pakvipo trumpam

2019 metų gegužę papasakojęs pareigūnams viską, ko jie norėjo, V.Valius laimingas paskambino žmonai. „Viskas jau suderinta, kitą savaitę būsiu namie“, – džiaugėsi kalinys.

Jis ypač gyrė Kriminalinės policijos biuro pareigūną Emilį Damukaitį, kuris esą juo labai rūpinasi ir viską, ką pažada, įvykdo.

V.Valius žmonai pasakojo, jog su E.Damukaičiu jau sutarė, kad bus paleistas už piniginį užstatą. Iš pradžių buvo prašoma 20 tūkstančių, paskui 100 tūkstančių eurų. Tačiau kai V.Valiaus artimieji surinko ir tuos 100 tūkstančių eurų, kalėjimo vartai neatsivėrė.

„Žinai, jau kantrybė trūksta – pinigai surinkti, bet niekas nieko nedaro“, – guodėsi žmonai V.Valius.

Atsiprašė apšmeižto advokato

Įtariamasis ne tik neišvydo laisvės, bet ir sulaukė griežtų apribojimų. Prokuroro G.Norkūno sprendimu jam buvo uždrausti pasimatymai su žmona, neleista telefonu bendrauti su daugeliu artimųjų.

Supratęs, kad yra apgautas, V.Valius iš kalėjimo parašė laišką advokatui A.Surbliui, kuris daug metų atstovavo jo interesams. „Jei gali, atleisk, kad patikėjęs policininkų pažadais tave apšmeižiau“, – laiške rašė įtariamasis.

Seifo taip ir nerado

Draugiškai prasidėjęs V.Valiaus ir tyrėjų bendravimas galutinai nutrūko paaiškėjus, kad didelė dalis įtariamojo duotų parodymų neatitinka tikrovės.

Atsakydami į tai pareigūnai V.Valiaus namuose surengė tikrą šou. Surašę tarnybinį pranešimą, kad jo gyvenamajame pastate yra paslėptas seifas su pinigais ir narkotikais, ir gavę kratos orderį jie įsiveržė į vidų.

Daugiau kaip dešimt policijos ir „Aro“ pareigūnų atsivežė ir įvairiausių prietaisų – termovizorių, metalo ieškiklių, net rentgeno aparatą. Kelias valandas naršę patalpas pareigūnai jokio seifo nerado.

Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad kratą atlikę pareigūnai elgėsi neprofesionaliai ir nerūpestingai ir dėl tokių veiksmų buvo padaryta žala.

Namo savininkei teismas iš Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos policijos komisariato priteisė daugiau kaip 6 tūkstančius eurų.

Apklausti nėra prasmės?

O nepagaunamo, vietoj įtariamojo nukentėjusiuoju pripažinto A.Greinos pėdsakai buvo aptikti Ispanijoje.

Vietos policija jį buvo sulaikiusi ir pareiškusi įtarimus dėl prekybos narkotikais Ispanijoje. Po įtarimų pareiškimo jis buvo paleistas į laisvę, jam skirtas namų areštas.

Prokurorai šį faktą žinojo, tačiau slėpė nuo bylą pradėjusio nagrinėti Panevėžio apygardos teismo ir patys nesiėmė jokių priemonių A.Greinai apklausti.

„O kokia prasmė jį apklausti? Jis vis tiek neigs, kad yra auka, ir tvirtins, jog V.Valiui atnešė narkotikus“, – teisme aiškino prokuroras A.Kazakovas.

Tuo metu teisiamųjų suole atsidūręs M.Navickas nežada nuleisti rankų. Advokatas sieks, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti neteisėtus veiksmus prieš A.Greiną atlikę tyrėjai, o gal ir prokurorai.

Advokatas tik atliko savo pareigą

Stanislovas Liutkevičius, Baudžiamojo proceso kodekso kūrėjas, advokatas:

„Manau, kad šioje istorijoje pirmiausia turėtų būti įvertinti pareigūnų veiksmai, o tik paskui būtų galima kalbėti, ar yra advokato kaltės.

Jeigu pareigūnai iš tiesų žinojo, kad žmogus nekaltas, ir 14 mėnesių jį laikė įkalinimo įstaigoje, neabejotinai padarė nusikaltimą.

Manau, kad advokatas atliko savo pareigą. O jo pareiga, pagal Advokatūros įstatymą, – būti lojaliam savo klientui ir ginti jį nuo pareikšto įtarimo.

Juk ne advokatas priėmė nutarimą savo klientą pripažinti įtariamuoju. Tai padarė prokuroras arba tyrėjas.

Keistas ir sprendimas nukentėjusiuoju pripažinti asmenį, kuris slapstosi ir nėra apklaustas.

Asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, savaime neįgyja nukentėjusiojo statuso ir negali pasinaudoti nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis.

Baudžiamojo proceso kodekse numatyti pagrindai, kurie reikalingi asmens pripažinimui nukentėjusiuoju.

Pagal juos pareigūnai gali savo iniciatyva priimti procesinį dokumentą pripažinti asmenį nukentėjusiuoju, tačiau, mano nuomone, bet kuriuo atveju toks asmuo privalo prieš tai būti apklaustas ir išsiaiškinta, kokio pobūdžio žala jam padaryta.

Savo praktikoje nesusidūriau su atvejais, kai asmens net neapklausus ir neišsiaiškinus padarytos žalos sąlygų, jam nežinant, būtų pripažintas nukentėjusiuoju.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.