Politikai dėl Taivaniečių atstovybės bendrų taškų dar neranda: „Pliki įgriuvome į dilgėles, bet nereiškia, kad turime dar kartą į jas šokti“

Taivaniečių atstovybės įsteigimas bei paaštrėję Lietuvos santykiai su Kinija sukiršino ir pačius politikus – valdantieji teigia, kad šioje situacijoje jokie tarptautiniai įsipareigojimai pažeisti nebuvo, visgi opozicija įsitikinusi, kad savo elgesiu Lietuva demonstruoja „karingą politiką“, ir kuo greičiau privalo užvesti derybas su visomis konflikto pusėmis.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gintautas Paluckas, Agnė Širinskienė ir Raimundas Lopata.<br> Lrytas.lt koliažas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gintautas Paluckas, Agnė Širinskienė ir Raimundas Lopata.<br> Lrytas.lt koliažas
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>T.Bauro nuotr.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė<br>T.Bauro nuotr.
 R.Lopata <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 R.Lopata <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
 Agnė Širinskienė<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gintautas Paluckas<br>T.Bauro nuotr.
Gintautas Paluckas<br>T.Bauro nuotr.
Kinijos vėliava<br>V.Balkūno nuotr.
Kinijos vėliava<br>V.Balkūno nuotr.
Kinija.<br>pixabay.com nuotr.
Kinija.<br>pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Jan 10, 2022, 5:56 AM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ diskutavo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata bei Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.

Mano, kad G.Landsbergiui reikėtų trauktis

R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, komentuodama prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas su juo nebuvo derintas, svarstė, jog kai kuriais klausimais šalies vadovo nuomonė kinta, Taivano klausimu – taip pat.

„Yra, kur nuomonės iš Prezidentūros pusės, aš sau leisčiau taip sakyti, kinta. Kodėl jos kinta – nežinau. Turbūt visi suprantame, kad Kinija ir jos vykdoma politika nėra tokia stabili ta prasme, kad ji tampa vis agresyvesnė, ir, matyt, tokios smogiamosios sankcijos daro poveikį, tai natūralu.

Tai manau, turbūt Prezidentūros pusėje ta aliarmo lemputė jau užsidegė ryškiau. Iššūkis tokiose sudėtingose situacijose išlikti tam tikrame nuoseklume, man norėtųsi to užtikrintumo“, – kalbėjo TS-LKD frakcijos seniūnė.

Savo ruožtu parlamentarė, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė pritarė buvusio bendražygio, LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio pozicijai, jog G.Nausėda turėtų pareikšti nepasitikėjimą užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

„Tą seniai reikėjo pareikšti, ir ne tik dėl santykių, kurie yra iki negalėjimo pašliję su Kinija, bet ir dėl tos situacijos, kuri įvyko su Baltarusija, tas garsusis trąšų skandalas, ir bendrai dėl situacijos, kaip atrodo Lietuvos ekonominiai interesai pasaulyje. Nes šią savaitę „The Financial Times“ pasidaro antraštę, kad Baltarusijos importas į Lietuvą yra toks, tarsi sankcijų nebūtų.

Tai pasirodo, Baltarusijos importas per praėjusius metus į Lietuvą išaugo virš 50 procentų, bet mūsų importas į Baltarusiją buvo visiškai sugriautas“, – teigė A.Širinskienė.

„Aš manau, kad toks chaosas užsienio politikoje, kuris buvo sukeltas, ir net su skirtinga komunikacija to paties Taivano atžvilgiu, tikrai yra ženklas, kad ministrui reikėtų pagalvoti“, – pridūrė ji.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas taip pat svarstė, jog tokia „karinga užsienio politika“ duoda prastų rezultatų.

„Vietoje to, jog mes diskutuotumėme apie tai, koks iš tiesų yra Lietuvos nacionalinis interesas, ko mes norime, mes leidžiamės į samprotavimus, ko nori Kinija, ko nori JAV, kitos šalys. Manau, šita diskusija kenkia mūsų nacionaliniam interesui iš esmės.

Į tą situaciją, kurią dabar papuolėme, reikia žiūrėti labai rimtai. <...> Mano siūlymas yra labai konkretus – prezidentas turėtų labai rimtai pasišnekėti su užsienio reikalų ministru, galbūt paskutinį kartą įspėti, ir keisti mūsų užsienio politikos kryptį. Šita konfliktinė ir karinga politika duoda blogus rezultatus, o negydomas lėtinis uždegimas plinta ir į kitas valstybės kūno sritis“, – dėstė G.Paluckas.

Pasak socialdemokrato, Lietuvai šio konflikto „tiesiog nereikėjo“.

„Mano galva, tai yra mūsų veiksmų pasekmė. Antras dalykas – santykiai yra abiejų pusių situacijos vertinimas. Dabar mūsų užstrigimas, kad nematome problemos, o jūs, jei matote problemą, tai jūsų iššūkis – tai nėra santykiai, jiems reikia abiejų pusių sutarimo. Kaip žiūrėti į įvykį, pavadinimą, todėl šitas užsispyrimas yra konfliktinė, karinga ir absoliučiai Lietuvai nereikalinga poza“, – teigė G.Paluckas.

Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata mąstė, jog bene visi užsienio politikos „žaidėjai“ pervertina savo jėgas.

„Pradedant Prezidentūra ir baigiant Seimu ir Vyriausybe, įtraukiant ir Užsienio reikalų ministeriją. Čia truputį didesnės problemos, nei mes matome. Problemos dėl mūsų jėgų neįvertinimo tęsiasi jau praktiškai nuo D.Grybauskaitės laikų. Ir tos padėties netaisome“, – kalbėjo jis.

Dar vienas dalykas, liberalo teigimu, yra tas, jog keičiasi tarptautinės pasaulio sandaros kryptis.

„Atsiranda naujas procesas, kuris vadinasi demokratija prieš autokratiją. Ir dabar prasideda dėlionės, kaip tokioje situacijoje vyks žaidimo taisyklės“, – svarstė R.Lopata.

Visgi G.Paluckas su tokia pozicija griežtai nesutinka.

„Sąmoningai atsisakyti matyti pasaulio spalvas ir jį skirstyti į juodą ir baltą, demokratijas prieš autokratijas, yra milžiniška ir pavojinga klaida. Užsienio politika visada buvo daugiasluoksnė, panaši į svogūną. Santykių tiek su demokratiniais, tiek su autokratiniais režimais visos šalys turi ir privalės turėti, nes yra kaimynystės dalykai, yra pasauliui svarbios problemos, terorizmas, klimato kaita ir kiti panašūs reikalai.

Todėl mėginti išsikasti apkasus ir sakyti, kad čia yra teisieji, o ten kitokie, kurių mes nenorime priimti, yra modernieji Kryžiaus žygiai, grąžinsiantys pagal pasekmes mus į Viduramžius. Tai yra labai pavojinga ir neįžvalgu“, – pabrėžė LSDP frakcijos seniūnas.

G.Paluckas: pliki įgriuvome į dilgėles

Savo ruožtu R.Morkūnaitė-Mikulėnienė kalbėjo, kad karingą politiką šiuo atveju renkasi būtent Kinija, o Lietuva nepažeidė jokių tarptautinių įsipareigojimų.

„Tai, kad mes atidarome atstovybę vienu ar kitu pavadinimu, kuri savo turiniu iš esmės daro tą patį, ką daro visos kitos atstovybės, ar Taipėjaus, ar Taivano kultūros, ar kaip kitaip besivadintų pasaulyje, jos užsiima tais pačiais dalykais – jos vysto ekonominius ir kultūrinius santykius. Bet šita reakcija, kurios sulaukėme iš Kinijos – taip, ji demonstruoja savo galybę, bet tam tikra prasme rodo ir savo silpnumą“, – teigė ji.

„Mes savo rinkiminėje programoje kalbėjome apie tai, kad esame pasiruošę ginti demokratiją visame pasaulyje. Nuo tų tikslų neatsitraukiame, tas momentas buvo ir Vyriausybės programoje, buvo visiems aišku, kad tas mūsų glaudesnis bendradarbiavimas tikrai vyks“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.

G.Palucko manymu, vienintelė išeitis šioje situacijoje būtų kuo greičiau derėtis ir keisti atstovybės pavadinimą.

„Įgriuvom pliki į dilgėles, bet nereiškia, kad turime dar kartą į jas šokti. Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra turi pravesti labai aiškias derybas su abiem pusėm – ir su kinais, ir su Taivanu, ir priimti sprendimą, kurį reikia priimti, kad situacija deeskaluotųsi – iš esmės tai atstovybės pavadinimo keitimas išlaikant tą emociją ir geranoriškumą santykiuose su mūsų naujais draugais“, – tvirtino LSDP narys.

Liberalas R.Lopata pridūrė, jog tai – ne pavadinimo, o ryžtingumo klausimas.

„Kitaip tariant – telkimas tų, kurių nespėjome susitelkti aplink savo poziciją. Jokio žingsnio atgal – tik į priekį“, – sakė jis.

Pasak TS-LKD seniūnės, labai svarbu bandyti kalbėti vienu balsu.

„Jaučiame tą palaikymą iš JAV, Europos Sąjunga tą irgi akylai stebi, ir suprantu, kad derinimai ir ieškojimai būdų, kaip išeiti iš situacijos, yra ieškomi, bet svarbiausia nepasiduoti Kinijos agresyvumui ir šantažui, kurį iš esmės visi pripažįsta“, – aiškino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.