„Yra vienareikšmiškas viešas ir neviešas įsipareigojimas, kad apie Europos ir atskirų jos valstybių saugumą nei JAV, nei atskirti ES vadovai, nei visa NATO nekalba nesuderintomis pozicijomis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Kuliešius.
Tai, kad Vakarų lyderiai tikrai negalvoja pasiduoti Rusijos keliamiems reikalavimams, svarstė D. Kuliešius, rodo ir komentarai, kurie palydi vykusius susitikimus.
Po pirmadienį Ženevoje vykusių JAV ir Rusijos konsultacijų JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pareiškė, kad Vašingtonas neketina priimti kokių nors sprendimų dėl Ukrainos ir jų svarstyti be preliminarių konsultacijų su šios šalies vadovybe.
„Iš to vienareikšmiškai galima susidaryti nuomonę, kad mūsų sąjungininkai, JAV, mūsų partneriai NATO tikrai nekalba apie kažkokių iš Rusijos pusės keliamų reikalavimų dėl NATO plėtros, dėl Ukrainos ir kitų valstybių nepriėmimo į NATO, dėl tam tikrų buferinių zonų sudarymo, dėl atskirų NATO veiksmų ginantis ribojimo“, – sakė D. Kuliešius.
Pirmadienį Ženevoje susitiko JAV ir Rusijos atstovai. Trečiadienį numatytas NATO ir Rusijos Tarybos posėdis – pirmasis per pustrečių metų. Ketvirtadienį Vienoje vyks pokalbiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygiu. Derybos vyksta po to, kai stipriai išaugo įtampa dėl Ukrainos.
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančius karių ir ėmė reikalauti JAV vadovaujamos NATO garantijų, kad organizacija nutrauktų savo plėtrą į Rytus ir nesteigtų karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Nors Vašingtonas sutiko derėtis, šios šalies valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas atmetė kai kuriuos Maskvos reikalavimus kaip „faktų neigimą“ ir pabrėžė, kad derybos neduos vaisių, kol Rusija „prie Ukrainos galvos laikys ginklą“.
