Ji kviečiama užimti sausio 3 dieną iš posto pasitraukusio Žygimanto Pavilionio kėdę. Per slaptą balsavimą už šią Seimo narę balsavo 25 frakcijos nariai.
„Tikimės komandinio ir konstruktyvaus darbo, tai būtų pagrindinis dalykas, kalbant apie tą stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimuose“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
L.L.Andrikienė: Lietuva užsienio politikos klausimais turi siųsti vieną žinią
Pati kandidatė į URK pirmininko postą L.L.Andrikienė teigė, kad pagrindinis toks tikslas naujose pareigose būtų siekti konstruktyvaus darbo ir vienybės užsienio politikos klausimais.
„Todėl, kad ne Seimo URK komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje. Mes turime Konstituciją, turime instatymus, kur kiekvieno vieta, atsakomybės ir funkcijos yra labai aiškiai aprašytos. Man atrodo, ko aš iki šiol pasigedau, kad Lietuva siųstų vieną žinią, o ne kelias žinias užsienio politikos tema. Ta žinia turi būti aptarta, suderinta“, – sakė L.L.Andrikienė.
Jei bus patvirtinta, konservatorė nurodė sieksianti, kad skirtingų frakcijų nariai, priklausantys komitetui, dar prieš komiteto posėdžius apsitartų ir siektų bendros pozicijos. Tokį siūlymą ji teigė išsakiusi jau anksčiau, tačiau jam nebuvo pritarta.
„Siūliau, kad mes, sakykime, esame keturi konservatoriai URK, ir, kaip aš buvau įpratusi Europos Parlamente, prieš einant į formalų komiteto posėdį, frakcijos susirenka, apsitaria, kokios pozicijos laikytis. Ir ne tik dėl pačios pozicijos. Jos aptaria detales iš išsako nuomones“, – aiškino politikė.
Kandidatė į URK pirmininko postą, paklausta, ko pasimokė iš Ž.Pavilionio situacijos, į konkrečias detales nesileido.
„Žinote, visada yra labai lengva ką nors nuteisti. Bet aš visada, turėdama tą patyrimą, kurį turiu, galvoju, kad ne visada žinojau visus niuansus, detales. Pirmininkas dirbo taip, kaip jam atrodė gerai, teisingai. O trūkumų ir klaidų mes nė vienas dirbantis išvengti negalime. Tai yra gyvenimiškos pamokos“, – svarstė ji.
L.L. Andrikienė Seime dirba ketvirtą kadenciją. Pustrečios kadencijos ji buvo europarlamentarė, 1996–1998 metais ėjo Europos reikalų ministrės pareigas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto siekė A.Ažubalis, L.L.Andrikienė bei E.Zingeris. TS-LKD seniūnė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį teigė, kad kandidatuoti į pirmininko kėdę buvo pasiūlyta ir Matui Maldeikiui, tačiau šis nesutiko.
Dėl L.L.Andrikienės kandidatūros ketinama balsuoti ir artimiausiame URK posėdyje.
Sprendimą liepė priimti iki sausio 3-osios
TS-LKD frakcija gruodžio 21 dieną nurodė Ž.Pavilioniui pasitraukti iš posto iki sausio 3-iosios. Frakcija dėl kolegos likimo apsisprendė po to, kai Ž.Pavilionis sukritikavo Vyriausybę dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.
„Frakcijoje mes kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes. Buvo toks vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – gruodį sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Sausio 3-ąją Ž.Pavilionis pranešė, kad iš pirmininko posto traukiasi.
„Po metų darbo palieku Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą. Atsistatydinu savo partijos reikalavimu. Postą palieku, nes politika yra komandinis darbas ir kartais tenka atsitraukti dėl bendro tikslo. Esu šios politinės bendruomenės iškeltas, remtas kaip politikas ir paskirtas į šias pareigas. Būtų negarbinga nepaklusti jos sprendimui. Sieksiu, kad Lietuvos užsienio politika būtų solidi, vieninga, institucinių ar partinių nesutarimų neblaškoma.
Šiandien susiduriame su ypatingais, išskirtiniais geopolitiniais iššūkiais, į kuriuos geriausias atsakas būtų tinkamas, atsakingas pasirinktų užsienio politikos krypčių įgyvendinimas. Tikiuosi, kad Belaruskalij trąšų klausimas, sukėlęs šią krizę, artimiausiu metu bus išspręstas“, – rašė Ž.Pavilionis.
