G.Landsbergis FT sakė, kad Kinija eskaluoja konfliktą dėl Lietuvos ryšių su Taivanu ir daro spaudimą Europos įmonėms, kurios naudoja Lietuvoje pagamintus komponentus. Apie šį spaudimą ministras kalbės ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Dabar Europa turi pateikti labai aiškų atsakymą. Europa turi pasakyti, kad taip negalima elgtis su bendrąja rinka. Tai išbandymas taisyklėmis pagrįstai tarptautinės prekybos tvarkai. Europa turi tam pasipriešinti“, – pridūrė G. Landsbergis.
Be kita ko, FT rašo, kad G. Landsbergis ir kiti Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad Vilnius laikosi Pekino nustatytos „Vienos Kinijos“ politikos, tačiau turi teisę savarankiškai užmegzti verslo bei kultūrinius ryšius su Taivanu.
„Lietuva nepadarė nieko blogo, nepadarė nieko neteisėto, mes nepažeidėme jokių tarptautinių įsipareigojimų. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tai, kaip elgiamasi su mūsų įmonėmis, vienašališkai pakeistas mūsų ambasados statusas, kas dabar daroma su Europos įmonėmis, visa tai greičiausiai yra neteisėta“, – interviu britų finansų dienraščiui sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Taivanas siekia sušvelninti Pekino pykčio sukeltus padarinius Lietuvai, įkurdamas 1 mlrd. JAV dolerių kredito fondą Lietuvos ir Taivano projektams, 200 mln. dolerių investicinį fondą, taip pat nupirko 120 konteinerių prekių, kurios buvo užblokuotos Kinijos uostuose.
Pačios Lietuvos poziciją praėjusią savaitę sudrumstė prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad buvo „klaida“ biurą pavadinti Taivano, o ne Taipėjaus vardu.
G. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė „derina“ pozicijas su prezidentu, nes abi pusės „visą situaciją vertina panašiai“, tačiau detalių nepateikė.
Pasak jo, „beprecedentis“ Kinijos priekabiavimas prie kitų šalių įmonių rodo, kad reikia „skubiai kurti kovos su spaudimu priemones“ Europoje ir kitur.
„Tai yra išbandymas ES ir visiems Vakarams. Mes, kaip vakarietiška visuomenė, po Antrojo pasaulinio karo jautėme atsakomybę įvesti taisyklėmis pagrįstą prekybos tvarką. Pavyko. Dabar matome, kad ji išbandoma“, – pridūrė jis.
Lietuva patiria spaudimą ne tik iš Kinijos; Baltarusija ir Rusija kelia pavojų jos rytinėms sienoms. G. Landsbergis Maskvą pavadino „geopolitine griovėja“ ir teigė, kad jos veiksmai prie Ukrainos sienos atsiliepia Lietuvai ir jos kaimynėms.
Vilnius nerimauja dėl bet kokių nuolaidų Rusijai, taip pat dėl galimybės, kad Maskva gali perkelti savo karius nuo Ukrainos į arčiau Lietuvos esančią Baltarusiją, sakė jis.
„Putinui reikia pasiųsti labai rimtą atsakymą“, – sakė G. Landsbergis ir pabrėžė tikįs, kad NATO sustiprintų saugumą Baltijos šalyse, jei situacija paaštrėtų.
G. Landsbergis aptars galimą ES atsaką į Kinijos spaudimą Lietuvai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį išvyko į Brestą, Prancūziją, kur su Europos Sąjungos (ES) kolegomis neformaliai aptars galimą bendrijos atsaką į Kinijos veiksmus spaudžiant Lietuvą
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per dviejų dienų susitikimą ministrai aptars „ES – Kinijos santykius, vienašališką ekonominių ir prekybos instrumentų naudojimą kaip politinio spaudimo priemonę bei Kinijos veikimą tarptautinėse organizacijose ir daugiašalėje tarptautinėje sistemoje“.
Lietuvos įmonės teigia patyrusios įvairių prekybos su Kinijos kompanijomis trukdžių. Šalies politikai tai vadina nepaskelbtomis Pekino sankcijomis dėl sprendimo leisti Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei.
ES ministrai taip pat aptars įtampą prie Ukrainos sienos, kur Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių, bei kitas regiono saugumo aktualijas.
„Stebime Kremliaus bandymus perbraižyti Europos saugumo architektūros parametrus. Rusija tęsia karinių pajėgų telkimą prie rytinių Ukrainos sienų ir kelia ultimatumus Europai ir JAV, atmesdama galimybę konstruktyviai įsitraukti į darbą Normandijos formatu ar Trišalėje kontaktinėje grupėje“, – pranešime spaudai sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Situacija Baltarusijoje taip pat blogėja: režimas toliau pamina pagrindines laisves ir žmogaus teises, nesilaiko tarptautinės teisės principų, stiprina bendradarbiavimą su Rusija, taip pat ir karinėje srityje“, – pridūrė jis.
Susitikime ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai taip pat aptars rengiamą „Strateginiu kompasu“ vadinamas ES saugumo ir gynybos gaires.
Prieš pat susitikimą Breste G. Landsbergis žurnalistams pabrėžė, kad stebint įtampas prie Ukrainos bei Rusijos reikalavimus, turi „neužverti durų“ šiai siekiant europinės integracijos ir nenubraukti prieš aštuonerius metus pradėtų derybų rezultatų.
„Manau, kad Europa neturėtų sudaryti klaidingo įspūdžio, kad mes peržiūrime tai, kas buvo pasiekta 2014-aisiais. Mes turime padėti Ukrainai toliau sekti keliu, kurį jie pasirinko 2014-aisiais, ir palikti atviras duris Ukrainai siekiant prisijungti prie Europos bendruomenės“, – sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat sako, jog yra pasirengęs prašyti Europos solidarumo Lietuvos ir Kinijos ginče.
„Situacija, kurioje Europa atsidūrė, pasirinkome ne mes, Kinija pasirinko instrumentus ir būdą, kaip spręsti šį klausimą. Ir ji pasirinko būdą, kuris, sakyčiau, yra ne tik prievartinis, bet ir, labai panašu, neteisėtas“, – sakė ministras.
„Esu pasirengęs dar kartą informuoti kolegas apie tai, kur mes esame, su kuo susiduriame ir paprašyti Europos solidarumo. Nes mums jo dabar reikia“, – kalbėjo G. Landsbergis.
