„Tai kokie čia žmonės? Jie jedinstvo – nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.
Mūsų anais laikais jedinstvos mitinge būdavo atskirai. Ir kai vieną kartą čia buvo prie Seimo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų – tegul jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu.
Dabar buvo leista per daug arti, trukdyti. Galų gale jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę“, – kalbėjo V.Landsbergis.
„Visi per radiją ir per televiziją Lietuvoje girdėjo, ką kalba kalbėtojai, bet, pavyzdžiui, mano laisvę atėmė. Aš negalėjau girdėti, ką kalba kalbėtojai, nors ir arti sėdėjau“, – pridūrė jis.
