Per Sausio 13-osios minėjimą pasigedo G. Nausėdos ryžto: aukų artimiesiems atsistojus pirmoji pora liko sėdėti (880)

Ketvirtadienį vykusius Sausio 13-osios minėjimo renginius temdė protestuotojų elgesys. Po minėjimo profesorius Vytautas Landsbergis sakė, kad švilpusios minios negalima vadinti Lietuvos žmonėmis. Apie tai, ką reiškia tokie veiksmai, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) medijų ir demokratijos programos vadovas, publicistas Donatas Puslys.

Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br> T.Bauro nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br> T.Bauro nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Sausio 13-osios minėjimas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Jan 14, 2022, 5:29 PM, atnaujinta Jan 14, 2022, 5:29 PM

„Tas renginys vakar buvo tikrai ne apie valdžią, o apie mūsų istoriją, apie laisvės gynėjų atminimą. Iš tikrųjų buvo itin skaudu girdėti. Kaip premjerė sakė, tebūnie prieš mane tegul švilpia, čia yra ta laisvės dalis, bet kai švilpiama yra jau nebežiūrint, kas kalba, yra liūdna ir graudu. Ne tas laikas, ne ta vieta“, – apie netinkamai pasirinktą laiką protestui kalbėjo D.Puslys.

Po nušvilptų kalbų, viešojoje erdvėje pasirodė nemažai pasipiktinimo reakcijų. Anot D.Puslio, tokia reakcija yra galima ir nuo to susilaikyti tikrai nereikėtų.

„Ne, mes su tuo susitaikyti tikrai neturime. Lygiai taip pat, kaip kažkas turi laisvę laisvoje demokratinėje valstybėje protestuoti, nors nemažai daliai piliečių ir atrodo, kad tai netinkamas laikas, netinkama vieta, tai be abejo mes turim teisę reikšti pasipiktinimą, nepritarimą. Tai nereiškia, kad jeigu tai yra demokratija, tai protestuoju, kada noriu, kaip noriu ir niekas neturi teisės kritikuoti. (...)

Čia labiausiai liūdna ne dėl to, kad klausimo, kodėl leido jiems rinktis, kaip čia buvo, kad galėjo neleisti, skirti kitą laiką. Liūdniausia čia, kad tai parodė tam tikros visuomenės dalies nesusivokimą, negebėjimą pamatyti to konteksto ir kaip jų veiksmai gali įskaudinti tų pačių laisvės gynėjų artimuosius arba juos pačius“, – sakė publicistas.

VPAI specialisto nuomone, V.Landsbergio žodžiai, kad protestuotojai yra jedinstva ar fašistai yra skambus pareiškimas. Net ir po tokio elgesio, reikia suprasti, kad su ta visuomenės dalimi mus visus sieja bendra pilietybė.

„Skambus pareiškimas, galbūt susilaikyčiau nuo tokių įvardinimų. Be abejo, konotacija yra labai aiški, nukelianti mus į tuos pačius 1991 metus, į tą situaciją. Tie žmonės, jie Lietuvos žmonės yra kaip piliečiai, jie yra mūsų bendrapiliečiai. Jie savo balsais lemia mūsų politinę situaciją, savo buvimu lemia, koks yra mūsų visuomenės socialinis audinys ir vienaip ar kitaip mes turime būti ir išbūti vienoje valstybėje“, – kalbėjo jis.

D.Puslys taip pat sakė, kad su protestavusiais reikalingas dialogas, tačiau pripažino, kad tai – sudėtingas uždavinys. Pašnekovas teigiamai vertino ketvirtadienį sureagavusių renginio dalyvių reakcijas, tačiau pasigedo šalies vadovo nuomonės.

„Yra tokia patarlė, kad viena ranka ploti neįmanoma, tai čia taip pat, dialogo viena pusė neinicijuos. (...) Vienas dalykas yra sėdint kažkur nuošalyje pamokslauti ir aiškinti, kad štai reikia kalbėtis, tačiau visai kitas dalykas yra bandyti realybėje. Manau, kad tam, kad dialogas būtų vaisingas turi būti pasiryžusios ir viena, ir kita pusė.

Kitas dalykas, aš manau, kad vienas iš tų žingsnių, kuris galėtų būti, kurio vakar pasigedau, tai tam tikra politinė lyderystė. Jeigu Seimo pirmininkė ir premjerė buvo nušvilpiamos, tai akivaizdu, kad ta susirinkusi minia nėra pasirengusi jų klausytis ir vargu, ar jų kvietimas į dialogą vakar būtų buvęs išgirstas.

Tačiau prezidentas, jo žodžio, jo pavyzdžio vakar labai pritrūko. Ypatingai, kai laisvės gynėjų artimieji atsistojo, girdėdami švilpimą premjerės kalbos atveju, pirmoji pora liko sėdėti. (...) Jeigu tu esi politinis lyderis, tu negali pratylėti, tavo žodžiai labai svarbūs. Jeigu aš matau prezidentą, kuris tyli, neteisingo minios elgesio akivaizdoje, deja, aš neturiu vilties, kad tas žmogus gali būti politinio dialogo šaltinis“, – sakė specialistas.

Nors socialiniuose tinkluose kai kurie ir reiškė nuomonę, kad žiniasklaida per daug dėmesio kreipė į protestavusių minią, tačiau D.Puslys tokios reakcijos nepalaikė. Jis sakė, kad problema slypi visai kitur.

„Esminė problema, kuri vakar pasirodė ir pasirodė Lietuvoje ne pirmą ir ne antrą kartą, tai, kad grupelė žmonių, kad ir labai negausi, bando kalbėti visos Lietuvos vardu. Tas kalbėjimas, kad „Mes – tauta. Tauta pasisako prieš valdžią“ ir panašiai, tai yra klasikinis autoritarizmo kalbėjimo metodas. Jeigu mes – tauta, tai kas tada yra ne tauta, kuri su mumis nešvilpia ir nerėkia? Vadinasi, jie ne tauta. (...)

Tai mes matome radikaliai supaprastintą, į tokį sovietinį juodai baltą televizorių suvestą vaizdą, kur yra „geriečiai“ mūsų pusėje ir „blogiečiai“ – visi likę. Tai yra tas antidemokratinis, antipliuralistinis pasaulio regėjimo būdas, kur tauta prabyla ta vienaskaita“, – kalbėjo pašnekovas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.