Komunikacijos specialistas Mindaugas Lapinskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad tokiu būdu prezidentas G.Nausėda skaičiuoja sulauksiantis apie 100 tūkst. gyventojų balsų būsimuose rinkimuose. Visgi tai, anot M.Lapinsko – rizikinga strategija.
Mėginimai laviruoti?
Prezidento G.Nausėdos atstovas Ridas Jasiulionis ketvirtadienį po triukšmingu mitingu virtusios Sausio 13-osios minėjimo ceremonijos pranešė, kad Prezidentūra minios elgesio nekomentuos, tačiau vėliau išplatino prezidento poziciją, kurioje jis teigia, kad žuvusieji nenusipelnė tokio nepagarbaus elgesio.
Komunikacijos ekspertas M.Lapinskas svarsto, kad prezidento komanda savo reakcija į įvykius prie Seimo stengiasi išlaikyti ir protestuotojų palankumą.
„Prezidentūra yra paskendusi kažkokiame dūmų kamuolyje ir galvoja, kad yra pakankamai didelis kiekis šių žmonių, kad galima mėgint laviruoti ir suderinti tam tikrus interesus. Prezidentūra visą laiką bijo juos kažkaip patraukti į šoną“, – įvertino jis.
M.Lapinskas tokią situaciją palygino su prekybos centru, kurio vadovai nenorėtų prarasti jokios klientų grupės: norėtų įtikti ir veganams, ir mėsėdžiams, bijo užimti bent kiek radikalesnę poziciją.
„Prezidentas G.Nausėda galvoja taip pat – galvoja, kad šie žmonės kartais mato jame savo atramą. Galvoja, kad ten yra gal koks 100 tūkst. balsų – visai nieko, jie jam padėtų.
Problema ta, kad iš to 100 tūkst. žmonių tik pusė ateitų balsuoti. Pirmame ture jie greičiausiai balsuotų už kokį nors kitą, radikalesnį veikėją, jei šis sugebėtų surinkti parašus. O antrame ture, nors formaliai jie būtų už G.Nausėdą, nebūtinai į tuos rinkimus ateitų.
Todėl žaisti su tokiais nepastoviais klientais, nepastoviais rinkėjais yra labai rizikinga strategija.
Antra vertus, taip vadinama pilietinė visuomenė ir visi tie, kurie piktinasi, irgi, atrodo, kad kol kas verčiau rašo feisbuke arba dalija interviu gyvenimo būdo žurnalistams, negu imasi kokio nors politinio veiksmo“, – pastebėjo M.Lapinskas.
Komunikacijos ekspertas neatmeta, kad, nepaisant tam tikrų neryškių prezidento bandymų atsiriboti nuo protestuotojų, šie vis dar mato jį kaip savą.
„Badmečiu ir actas yra vynas. Kadangi oficialioje politikoje kito tokio svorio veikėjo nėra – neisi paskui kokį R.Žemaitaitį, kuris šiandien sako vieną, kitą dieną – kitą, tai į G.Nausėdą atsiremti galima“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Sausio 13-ąją mitinge dalyvavę žmonės, anot jo, greičiausiai rinkimuose balsuoja vedami emocijų. „Marketinge yra toks terminas, kai ateina žmogus pirkti kavos ir perka tą, kuriai tuo metu yra akcija. Šie rinkėjai yra tie, kurie, ko gero, balsuoja ganėtinai emociškai“, – svarstė jis.
Be to, M.Lapinsko teigimu, artėjant rinkimams, turėtų atsirasti radikalesnių veikėjų, kurie taip pat norės išnaudoti gyventojų nepasitenkinimą savo politiniams tikslams.
„O tų pačių veikėjų organizacinius gebėjimus matome iš filosofės (Nidos Vasiliauskaitės – aut.past.) bandymo kurti partiją, kurią paskelbė dar vasarą, kad kurs, ir nieko iš to nevyksta.
Šie žmonės nelabai gali organizuotis, nes ten yra tuščia, nėra jokios idėjos, vardan kurios verta kovoti. Vien iš protesto prieš viską ilgai nevažiuosi“, – įsitikinęs jis.
Švilpimo dienos kartosis?
Tuo metu vertindamas, kodėl protestuotojų minia susirinko išreikšti savo nepasitenkinimą būtent Sausio 13-osios minėjimo metu, M.Lapinskas teigė, jog raktas – premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jo, jeigu premjerė būtų paskelbusi, kad kalbės sausio 10 dieną, minia būtų susirinkusi tada.
„Reikia gauti kažkokią tribūną, prisirišti prie masinio susibūrimo, ateiti ir pamatyti kalbančius valstybės vadovus. Tai puiki proga pradedant gražų, ar negražų, sezoną – turėsime tokią švilpikų dieną dar du kartus: vasario 16 dieną ir kovo 11 dieną“, – prognozavo jis.
„Nepatenkintų žmonių visada buvo ir bus – ar galimybių pasas, ar dar kažkas, dėl ko jie protestuotoja, yra tik pretekstas tam, kad galėtų susirinkti ir pašvilpti. Iš kitos pusės, ne taip dažnai išeini į tribūną ir esi per 50 metrų nuo I.Šimonytės ir prezidento G.Nausėdos. Tai dar labiau paskatino žmones ten ateiti ir taip save išreikšti.
Iš tikrųjų, jokių pasekmių Lietuvai tai neturi. Galbūt yra tokių, kurie įsivaizduoja, kad jie yra kažkoks balsas ir kažką parodė, bet iš tikrųjų politinei dienotvarkei jie reikšmės jokios neturi“, – įsitikinęs M.Lapinskas.
Vertindamas, kodėl kalbas sakiusios Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė buvo nušvilptos, o prezidentas G.Nausėda susilaukė silpnų plojimų, M.Lapinskas atsakė ironizuodamas.
„Ko gero suveikė tam tikras sąlyginis refleksas: jeigu girdi moterišką balsą – stauk. Galbūt kai kurie iš tų žmonių turėjo griežtas mokytojas, arba uošves, arba žmonas, ir tiesiog organiškai negali pakęsti moteriško balso – ir visiškai nesvarbu, V.Čmilytė-Nielsen, A.Armonaitė, G.Skaistė ar M.Navickienė kalba – reikia rėkti“, – juokavo jis.
