Bedė pirštu į dešimtmečius neišsprendžiamą skaudulį: „Sakyti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus reiškinys, negalima“

Nors apie smurto artimoje aplinkoje problemą kalbama jau ne vienerius metus, specialistai teigiamų poslinkių mato mažai – pasak jų, statistika rodo vis dar moterims negailestingus skaičius, tad spartesni pokyčiai sprendžiant šį skaudulį yra būtini.

Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime surengta spaudos konferencija „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime surengta spaudos konferencija „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Agnė Širinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime surengta spaudos konferencija „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Seime surengta spaudos konferencija „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>123rf asociatyvi nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>123rf asociatyvi nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jūratė Juškaitė<br>Jono Petronio nuotr.
Jūratė Juškaitė<br>Jono Petronio nuotr.
 Tomas Vytautas Raskevičius <br>T.Bauro nuotr.
 Tomas Vytautas Raskevičius <br>T.Bauro nuotr.
 Orinta Leiputė<br>V.Skaraičio nuotr.
 Orinta Leiputė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jan 17, 2022, 11:49 AM, atnaujinta Jan 18, 2022, 12:35 PM

Apie tai pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Ar tikrai smurtas artimoje aplinkoje neturi lyties?“ diskutavo žmogaus teisių specialistai ir politikai.

Smurtas „turi veidą“

Šiuo metu Seime yra svarstomas naujos redakcijos Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius aiškino, kad jis būtų labai pažangus ir pozityvus postūmis apsaugant asmenis, kurie susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, ypač moteris.

„Mes matome, kad smurto artimoje aplinkoje proporcija, paveikianti moteris ir vyrus, iš tiesų yra įspūdinga. 80 procentų nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje asmenų yra moterys. Kalbėti, kad smurtas artimoje aplinkoje yra lyčiai neutralus reiškinys, iš tiesų mes negalime.

Dėl šios priežasties mes siūlome įstatymą papildyti smurto lyties pagrindu sąvoka. Tai visiškai nebūtų ideologizuota ar siekianti kažkokių kitų tikslų sąvoka, bet iš esmės konstatuojanti faktą apie šią lyčių disproporciją“, – apie įstatymo pakeitimus kalbėjo T.V.Raskevičius.

Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele antrino, kad naujos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijos sustiprintų jau daromą darbą.

„Naujas įstatymo elementas sustiprins moterų apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Bus pripažinta, kad smurtas remiasi lytimi, kad tai seksizmo išraiška mūsų visuomenėje“, – sakė C.Scheele.

Europos lyčių lygybės instituto direktorė pastebėjo, kad smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra vertinamas prieštaringai, tačiau statistika rodo, kad toks smurtas turi lytį.

„Daugiausiai nukentėjusių yra moterys. Pasaulio žmogžudysčių statistika rodo, kad moterys ypač dažnai būna smurto artimoje aplinkoje aukos, kai jas nužudo artimas žmogus. Jeigu nužudomi vyrai, tai dažniausiai būna nepažįstamas žmogus. 58 proc. moterų yra nužudoma artimo žmogaus arba vyro. Tai yra intelektinis dalykas, tas smurtas artimoje aplinkoje“, – teigė C.Scheele.

Jos manymu, kovą su smurtu prieš moteris reikia pradėti nuo pagrindų.

„Reikia išnaikinti pagrindines smurto artimoje aplinkoje priežastis. Reikia stabdyti moterų, kaip silpnesnių visuomenės atstovių poziciją. Tai, kad moteris patiria didžiausią riziką buvo matyti visame pasaulyje ypač per pandemiją, taip pat ir Lietuvoje. Smurtas artimoje aplinkoje išaugo“, – sakė Europos lyčių lygybės instituto direktorė.

C.Scheele pabrėžė, kad tokio smurto pasekmės Europos Sąjungoje kainuoja 289 milijardus eurų per metus, o prevencijos kaštai yra ne tokie dideli, todėl specialistė ragino pirmiausia kreipti dėmesį į prevenciją.

Požiūrį reikia keisti iš esmės

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė teigė, jog disproporcija šioje situacijoje „matoma plika akimi“.

Jos teigimu, nors apie smurtą prieš moteris kalbama jau ne vieną dešimtmetį, pastebėta, kad toks kalbėjimas nėra efektyvus, jeigu fundamentaliai nėra keičiamas požiūris į moteris.

„Jeigu dalis vyrų galvos, kad moteris yra menkesnė, kvailesnė, nelygiavertė, tuomet ir smurtas prieš jas nesiliaus“, – pabrėžė J.Juškaitė.

Ji dėstė, kad išsamiausiai smurtas lyties pagrindu yra apibrėžtas Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kurią 2011 metais priėmė Europos Taryba.

„Europos Tarybos konvenciją yra ratifikavusios 34 ET narės, pasirašiusi Europos Sąjunga, o Europos Parlamentas yra ne kartą raginęs ES šalis nares ją ratifikuoti“, – pažymėjo Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė.

Pasak specialistės, smurto lyties pagrindu problema ryškiai atsispindi ir JAV politikoje.

„Smurto lyties pagrindu sąvokos atsisakymas mums reikštų ne tik savotišką Vakarų pasaulio dinozauro statusą, bet ir tai, jog manome, kad Europos Taryba, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir JAV yra nepatikimos organizacijos ir partneriai. Taip visuomenės akyse diskredituojame bene visos Lietuvos saugumui ir demokratijai svarbias organizacijas ir partneres“, – pridūrė J.Juškaitė.

Anot Žmogaus teisių centro vadovės, nepaisant tokios statistikos, svarbu dirbti nuosekliai ir vadovautis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kaip buvo daroma ir priimant alkoholio ribojimus. Ji pabrėžė, kad alkoholis nėra smurto artimoje aplinkoje priežastis.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad praėjusi Seimo kadencija sugriežtino alkoholio kontrolę ir alkoholio politiką Lietuvoje, dėl to sumažėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje ir su alkoholiu susijusių ligų bei būklių, tokių kaip alkoholinė psichozė. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje skaičiai nekrito.

Alkoholio ribojimo politika buvo vykdoma remiantis PSO rekomendacijomis. Ta pati PSO sako, kad alkoholis neabejotinai sustiprina, padažnina ir gali padaryti smurtą artimoje aplinkoje žiauresnį, su didesnėmis pasekmėmis sveikatai, bet alkoholis savaime nėra smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moteris priežastis. Siūlau Seimui išlikti nuosekliam“, – sakė ji.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas, konservatorius Andrius Navickas savo ruožtu taip pat pažymėjo, kad smurtą patiria visuose socialiniuose sluoksniuose esančios moterys, tad tai nėra tik socialiai pažeidžiamų grupių problema.

„Smurto faktai leidžia sakyti, kad nepakanka vien tik mažinti alkoholio vartojimą, bet reikia permąstyti ir lyčių santykius, permąstyti požiūrį į moters vaidmenį, vyro vaidmenį šeimoje. Čia mes pereiname prie vertybių“, – kalbėjo A.Navickas.

Seimo laikinosios Moterų grupės pirmininkės pavaduotoja, socialdemokratė Orinta Leiputė apgailestavo, kad smurtą moterys patiria joms, atrodo, saugiausioje vietoje.

„Labai gaila, kad smurtą dažniausiai patiria moterys joms turėtų būti saugiausioje aplinkoje, bet faktas toks, kad namai yra nesaugiausia vieta moterims, kurios patiria smurtą. Be abejo, šalia dažnai būna ir vaikai. Pasekmės, išlaidos, sprendžiant šiuos klausimus, yra turbūt ženkliai didesnės, nei galėtų būti prevencinės priemonės“, – svarstė ji.

„Pagal oficialią statistiką, 8 iš 10 nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys. Kasmet užfiksuojama apie 60 tūkst. atvejų, kai prašoma pagalbos, bet ikiteisminių tyrimų pradedama žymiai mažiau“, – pridūrė O.Leiputė.

Seimo narė aiškino, jog savivaldybėse neturėtų dirbti tik vienas specialistas, koordinuojantis bendrą darbą, bet turėtų būti sudaryta smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kuri iš esmės spręstų šiuos klausimus.

„Manau, kad visi sveikai mąstantys politikai pritars šiam įstatymo projektui, nes matydami skaičius ir matydami, kiek yra nelaimingų šeimų, mes turime daryti ir sprendimus“, – teigė socialdemokratė.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas antradienį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.