Vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė antradienį „Žinių radijui“ teigė, jog galimybių pasas jau išsisėmė, todėl jis turi būti peržiūrimas iš esmės.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė pabrėžė, kad galimybių pasas vis dar yra svarbi pandemijos valdymo priemonė.
„Manau, kad visos priemonės, kurios skatina žmones būti atsakingais, skiepytis, saugoti save ir kitus, yra svarbios. Ir šiandien, matyt, mes tikrai neturėtume pamiršti, kad esame omikon bangos sūkuryje.
Situacija artimiausiomis savaitėmis, matyt, eis link to, kad skaičius susirgimų bus vis didesnis. Todėl tikrai dabar nėra laikas kažkokiems chaotiškiems veiksmams ir atsisakymams tų priemonių, kurios iki šiol pasiteisino“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Prezidento patarėja ragino peržiūrėti galimybių paso taikymą.
„Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją. Tai pats tinkamiausias metas tai daryti, diskutuoti su mokslininkais ir ieškoti išmintingų priemonių, kaip jis turėtų transformuotis“, – sakė ji.
I. Segalovičienės teigimu, galimybių paso paskirtis visų pirma buvo kaip epidemiologinė priemonė pandemijos, žmonių srautų suvaldymui, tačiau tai neturėjo tapti politiniu spaudimu vakcinuotis.
„Jis kuria paskatas vakcinuotis ir ne visą laiką tas pozityvias. To paties tikslo galima pasiekti ir įvairiais kitais būdais. Pats tvariausias būdas – skatinti žmonių sąmoningumą“, – teigė vyriausioji prezidento patarėja.
Kartu su alfa atmaina atsiradęs galimybių pasas, patarėjos teigimu, atkeliavus omikron atmainai nebeatitinka realijų.
„Dabartinis galimybių paso galiojimo principas, skirstant imunizuotus ir neimunizuotus asmenų srautus, nebeatitinka naujos omikron bangos realijų. Labai aiškiai matome, duomenys rodo, mokslininkai sako, kad serga ir skiepyti žmonės, skiepyti ir dviem, ir trimis dozėm“, – sakė I. Segalovičienė.
