Tvirtina, kad dėl tiesioginių merų balsuoti teks užrištomis akimis: „Neturime kitos išeities“

Seimo opozicijos atstovai teigia palaikantys tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau balsuodami dėl tai numatančios Konstitucijos pataisos jaučiasi lyg veiktų užrištomis akimis.

Julius Sabatauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Julius Sabatauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rita Tamašunienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rita Tamašunienė.<br>T.Bauro nuotr.
Rita Tamašunienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rita Tamašunienė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>T.Bauro nuotr.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė<br>T.Bauro nuotr.
Julius Sabatauskas<br>T.Bauro nuotr.
Julius Sabatauskas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 18, 2022, 11:10 AM

„Tam tikra prasme mes balsuosime tarsi užrištomis akimis. Ko gero, pasirinkimo nėra, tiesioginių merų rinkimų idėją reikia palaikyti, tačiau kas po ta idėja slepiasi, tikriausiai vieni valdantieji težino“, – antradienį per Seimo posėdį sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Anot jos, parlamentarai tapo įkaitais, nes balsuodami už tiesiogiai renkamus merus, nežino, kokius įgaliojimus jie turės.

„Kelia daug abejonių, koks tas meras bus ir kaip išvis atrodys savivalda po šios pataisos prirėmimo“, – nuogąstavo ir opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Labai prastos kokybės projektas. Deja, neturime kitos išeities, nes po metų savivaldos rinkimai“, – tvirtino socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą iš Konstitucijos išbraukiama nuostata, jog taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus, tuo metu įvedamos dvi atstovaujamos institucijos – taryba ir meras.

„Bet Konstitucijoje nebenustatome, kas sudaro vykdomuosius organus ir kam jie atskaitingi“, – teigė J. Sabatauskas.

Anot jo, tokie dalykai turi būti nustatyti pagrindiniame šalies įstatyme.

Antradienį Seime vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos siekiant įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Kad jis būtų sėkmingas, projektą turi palaikyti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Į Konstituciją siūloma įrašyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Kitame straipsnyje nurodoma, jog Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių merus renka ketveriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Seimo opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą, tačiau dėl to nuomonėms išsiskyrus, nutarta į pagrindinį šalies įstatymą tik tiesioginius merų rinkimus.

Mero statusas bus numatytas Vietos savivaldos įstatyme. Jį turėtų rengti Seime sudaryta speciali darbo grupė.

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Tiesioginius merų rinkimus į Konstituciją siekiama įrašyti po Konstitucinio Teismo sprendimo, kad jie negalimi nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo.

Pernai balandį paskelbtas nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.