G.Nausėda gali siekti paramos
Nors praeituose prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda kandidatavo kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau Rima Urbonaitė teigia, kad kiti rinkimai jam gali būti kitokie. Anot jos, neformaliai prezidentas gali užsitikrinti vienos partijos paramą.
„Pagal dabartinius prezidento viražus ir tai, kaip jis apskritai konstruoja savo elgesį, kitaip tariant, pagal dabar matomą elgesio modelį aš manau, kad Gitanas Nausėda formaliai sieks būti nepriklausomu kandidatu. Neformaliai, t. y. de facto norės užsitikrinti vienos ar kitos partijos paramą. (...)
Vienas iš tokių flangų, kur jis gali dairytis, tai yra valstiečiai, be jokios abejonės, kurie savo gretose šiuo metu ryškaus lyderio, kuris rimtai pakankamai galėtų pakonkuruoti prezidento rinkimuose, neturi. Kitaip tariant, jie net neturi, kad galėtų į premjerus toliau eiti, nes matom, kad tie, kurie buvo, tai jau išėjo“, – sakė R.Urbonaitė.
Politologė taip pat teigė, kad G.Nausėda formaliai tikriausiai norės išlaikyti savo nepartiškumą. Anot jos, santykių neturėjimas su politinėmis partijomis gali imponuoti rinkėjams.
Paklausta, ar nuo praėjusių prezidento rinkimų G.Nausėdos politinė orientacija pasidarė ryškesnė, R.Urbonaitė sakė, kad jau tada buvo tam tikrų užuomazgų, tačiau jos buvo slepiamos.
„Tam tikrų užuomazgų ir tam tikrų indikacijų būta ir rinkimų kampanijos metu, nors sakyčiau, kad jos buvo pakankamai gražiai įpakuojamos ir po ta gražia blizgančia pakuote paslepiamos. Tai matyt irgi buvo orientuojamasi į tai, kad nereikia visko iškart sudėlioti į stalčiukus, jeigu tu nori laimėti prezidento rinkimus, tu turi įtikinti didžiąją visuomenės dalį.
Tai jeigu tu būsi pakankamai kategoriškas vienais arba kitais klausimais, tu gali tam tikrą dalį atbaidyti ir tai prezidento rinkimuose dažnai būna bloga taktika. Gitanas Nausėda turbūt tuo metu irgi bandė laviruoti“, – svarstė politologė.
R.Urbonaitė sakė, kad žvelgiant į dabartinius prezidento priimamus sprendimus ir palaikomas pozicijas, darosi aišku, kad palaikomas konservatoriškasis flangas. Vis dėlto klausimų vis dar kyla, kai bandoma atsižvelgti į socioekonominę poziciją.
„Kai jis dirbo banke, tai atrodė, kad yra socioekonominis dešinysis. Dabar aš vis daugiau matau tokio kairumo.
Kai ekonomistas pasako, kad trejus metus pensijos turi kilti labiau negu atlyginimai ir nepasako nieko apie tai, iš kur mes toms pensijoms pinigus surinksim, tikrai yra keista. Paprastai pensijos yra didinamos priklausomai nuo to kaip ir patys atlyginimai didėja.
Čia man gana neaišku, bet ten, kur yra vertybiniai, moraliniai aspektai, tai jis pasirodė pakankamai konservatyvus“, – sakė R.Urbonaitė.
V.Blinkevičiūtei siūlo vengti populistinių pasisakymų
Daugumoje šiuo metu atliekamų apklausų matyti, kad viena iš labiausiai tikėtinų kitų prezidento rinkimų kandidačių yra socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
„Vilija Blinkevičiūtė yra įgavusi gan stiprų populiarumą. Tai tarsi politikė, kuri vėl grįžta į nacionalinės politikos areną, iš kurios buvo labai ilgą laiką pasitraukusi.
Yra tam tikras ir „Blikevičiūtės fenomenas“, kaip mes jį vadiname, kai tu nieko pernelyg nedarant sugebi generuoti tą rinkėjų simpatiją. Natūralu, kad mes matome ant bangos, ant rinkimų bangos esančius kartu ir socialdemokratus. Nors jau visas augimas yra sustojęs, jau yra tam tikrų ženklų, kad yra išsisemta ir nieko toliau nedarant gerų rezultatų tikėtis negali“, – apie išaugusį V.Blinkevičiūtės populiarumą kalbėjo politologė.
Anot R.Urbonaitės klausimų, dėl šios politikės dalyvavimo kituose prezidento rinkimuose, kelia ir praėjusi jos nesėkmė. 2004 metais V.Blinkevičiūtė jau patyrė nesėkmę nepatekusi net į antrąjį turą.
„Dalyvavimą prezidento rinkimuose tu gali vertinti kaip pasiruošimą ir Seimo rinkimams. Vėlgi, žiūrėsime, kokią taktiką ji pasirinks, o galbūt ji galvos, kad to jai nereikia ir užtenka būti pirmininke, kuri sėdi Briuselyje, nes dar bus ir Europos Parlamento rinkimai. Tai čia labai sunku pasakyti, koks jos bus skaičiavimas, kiek ji yra pasiryžusi ir rinkimuose partiją tempti į viršų, nes tai yra alinantis ir pakankamai sunkus darbas tas visas rinkimų maratonas. (...)
Dar neaišku, kiek per tuos metus keisis arba nesikeis Vilijos Blinkevičiūtės populiarumas. Kokį kelią ir kokią taktiką ji rinksis, man kol kas pasakyti sunku, bet kad socialdemokratai turi kandidatą, kurį gali deleguoti į prezidento rinkimus, tai bent jau iš šiandienos perspektyvos tą tikrai galime pasakyti“, – sakė R.Urbonaitė.
Pastebima, kad socialdemokratų aukšta pozicija politiniuose reitinguose gali sietis su valdančiųjų ir Vyriausybės priimamų sprendimų kritikavimu. Vis dėlto šiuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos kilimas yra sustojęs. Politologė sakė, kad tokia jų pozicija yra patogi, tačiau norint sulaukti palaikymo kituose rinkimuose, savo turinį reikia plėsti.
„Kam vargti, jeigu tau nereikia vargti? Tu kritikuodamas turi labai gerą poziciją, tu šiuo metu ir esi opozicijoje, kas tavęs nevaržo ir tau nereikia prisiimti atsakomybės už sprendimus, kuriuos daro Vyriausybė arba parlamente esanti dauguma.
Tai yra labai patogi pozicija ir klausimas, ar rinkėjai reikalauja tų kažkokių konkrečių siūlymų, aiškiai formuluojamų viešosios politikos sprendimų. Panašu, kad to yra nereikalaujama, todėl to, ko neprašo rinkėjas, tikėtina, kad nei pati Vilija Blinkevičiūtė, nei partija nedarys.
Reikia pasakyti, kad apskritai V.Blinkevčiūtės retorika pastaruoju metu, deja, bet be to, kad yra labai globėjiška ir bandanti suprasti žmones, kai kuriais atvejais balansuoja ant populizmo ribos. Tai irgi reikėtų truputėlį galvoti, kaip jos vis dėlto neperžengti, nes yra tam tikros ribos, kada tai gali pradėti kenkti ir jos pačios įvaizdžiui“, – sakė R.Urbonaitė.
S.Skvernelio partija gali ieškoti kito kandidato
Nors apklausų rezultatuose prie kandidatų į 2024 metų prezidento rinkimus įtraukiamas ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, tačiau į tokią kandidatūrą R.Urbonaitė pozityviai nežiūri.
„Tai yra gana sudėtingas rebusas dėl to, kad ta mintis rinkėjų bus šviežia, dėl Sauliaus Skvernelio pralaimėjimo rinkimuose priešingai, nei Vilijos Blinkevičiūtės dalyvavimas, kurį jau turbūt menkai kas prisimena.
S.Skvernelio pralaimėjimas bus aiškiai išlikęs rinkėjų atmintyje ir tai nėra geras dalykas, nes tu eini kaip visai neseniai buvęs pralaimėtojas. Dėl to manau, kad Saulius Skvernelis gali labai svarstyti, ar jam reikia tai daryti, nes šansai laimėti gali būti ne tokie jau dideli“, – svarstė politologė.
Pašnekovė sakė, kad bet kokiu atveju besikuriančiai S.Skvernelio partijai reikalingas kandidatas kituose prezidento rinkimuose, nes taip būtų galima įrodyti, kad partija turi ką pasiūlyti. Dėl tokios priežasties, dar galime sulaukti ir naujų pavardžių kandidatų sąraše.
„Klausimas, ar Sauliaus Skvernelio partija gali rasti jam alternatyvą. Aš manau, kad jie tos alternatyvos ir ieško ir man atrodo, kad jie ją suras, apie ką mes dar net nesame pagalvoję, nes jie dabar atrodo, kad renka iš visur tuos žmones.
Kad Saulius Skvernelis pats dar kartą pasiryžtų dalyvauti prezidento rinkimuose, aš net šiek tiek abejoju. Aišku, kad jeigu nebus kito varianto, o partijai reikia save parodyti, tai galbūt jis bus priverstas tai daryti, bet tikrai ne dėl to, kad labai to norėtų“, – sakė R.Urbonaitė.
Politologė neatmetė varianto, kad likęs laikas iki kitų prezidento rinkimų gali pažerti ir netikėtų siurprizų, tačiau reikia turėti omenyje, kad kandidatas negali būti visiškai naujas ir nepatyręs asmuo.
„Gali būti, kad pačios partijos dar ieškos tų kandidatų tarsi su nepartiškumo vėliava, kurie turėtų, vadinkime, neoficialią partijos paramą. Gali būti ir taip.
Bet vėlgi, tą kandidatą reikia sukonstruoti, jį reikia suformuoti. Tu negali paimti tiesiog žmogaus iš gatvės ir sakyti „Tu būsi prezidentu“. Tam reikia ilgalaikio įdirbio, ką parodė ir ankstesni rinkimai (...). Gitanas Nausėda nebuvo niekam nežinomas veidas. Kaip tik jis buvo gerai atpažįstamas veidas, konstruotas kaip ekspertas tam tikros srities, kas irgi galėjo imponuoti rinkėjams. Kitaip tariant, ten dirva buvo išpurenta jau prieš kurį laiką.
Čia labai svarbu žiūrėti, ar kažkas kitas turi tą išpurentą dirvą, kuri galėtų būti pamatu tam tikru, kad galėtum šokti ir į šitą traukinį. Tokių žmonių gali būti nedaug, o jeigu jų ir yra, tai klausimas, ar jie norėtų dalyvauti šitame procese. Partijos, manau, kad dar gali ieškoti, politikai gali ieškoti, todėl staigmenų tikrai gali būti“, – prognozavo politologė.
