Susipriešinimas – unikalus
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ politologė A.Ramonaitė teigė, kad šiuo metu stebimas visuomenės susipriešinimas, ypač pastarųjų metų kontekste – unikalus.
„Tikrai tokio masto susipriešinimo ir susiskaldymo aš jau seniai neatsimenu. Turbūt galima lyginti nebent su 1992 metais, kai buvo susiskaldymas tarp vadinamųjų „landsbergininkų“ ir „brazauskininkų“.
Net šeimose žmonės pykdavosi, skirdavosi, nesisveikindavo vieni su kitais. O paskui, atrodo, visuomenė buvo daug vieningesnė. Dabar štai vėl įtampos yra neįtikėtino masto“, – įvertino politologė.
A.Ramonaitė svarsto, kad protestas, iš pradžių buvęs apie pandemijos valdymo problemas, dabar apima daugybę kitų klausimų.
„Net nebe tiek kovido valdymo klausimas, kiek apskritai dėl santykio tarp valdančiojo elito ir visuomenės. Ir viešojoje erdvėje, tas prasivardžiavimas, man atrodo, yra bene pagrindinis dalykas.
Net klausimas apie šventes – vieni kitus kaltina, kuri pusė nusavino valstybines šventes. Atrodo, kad tokio tipo klausimai ima viršų ir net pandemijos klausimus tuoj nurungs.
Problema ta, kad visi tie dalykai – pradedant nuo šeimos sampratos klausimų baigiant šiais dalykais, kaupiasi, dedasi vienas ant kito ir augina įtampą“, – pastebėjo ji.
Anot A.Ramonaitės, dabar visus įvairiuose protestuose dalyvavusius šalies gyventojus vienija vienas bendras jausmas – jog jie stumiami į paraštes.
„Žmonės mano, kad tai, kas vaizduojama, kaip pateikiama realybė, neatitinka jų matymo, tarsi nebėra objektyvaus pateikimo viešojoje erdvėje. Tai žmones labai paveikia, radikalizuoja, jie kalba apie tai, kad nebėra demokratijos.
Šie klausimai dabar turbūt yra vienijantys įvairias protesto grupes – jie jaučiasi neatstovaujami, o jų nuomonė – marginalizuojama, viešojoje erdvėje jos neįmanoma išreikšti. Kad jie yra stumiami tarsi į paraštes“, – apibendrino politologė.
Profesorė teigė neturinti tikslių duomenų, koks yra protestų palaikymo mastas. Tačiau, anot jos, remiantis apklausų dėl galimybių paso vaikams, dėl Vyriausybės vertinimo, dėl „Šeimų maršo“ palaikymo duomenimis, galima tikėtis didelio visuomenės dalies procento palaikymo.
„Neina kalba nei apie vienetus, nei apie šimtus. Eina kalba apie didelę proporciją žmonių“, – įvertino A.Ramonaitė.
Nerimas dėl būsimų švenčių
A.Ramonaitė neatmeta, kad artėjančios valstybinės šventės gali virsti naujais protestais, o patys protestai gali būti dar intensyvesni.
„Bijau, kad gali vėl kilti nauja banga. Nes po Sausio 13-osios įvykių vėl kilo nauja susipriešinimo banga, ir apsivardžiavimų banga, o įtampa dar labiau sustiprėjo. Bijau, kad gali būti gerokai prasčiau negu Sausio 13-ąją buvo – neduok Dieve, jei prasidėtų net ir dviejų stovyklų susirėmimai.
Neįsivaizduoju, kuo viskas gali baigtis, bet tikrai labai daug nerimo. Įtampa auga, ir ji nuolat kurstoma – vietoj to, kad būtų daromi kažkokie veiksmai, kaip tą įtampą nuimti, tai ji dar labiau kurstoma. Tai prie ko tai gali privesti? Neįsivaizduoju“, – kalbėjo A.Ramonaitė.
Profesorė pabrėžia, kad visuomenės įtampos „nugesinimas“ pirmiausiai yra politikų atsakomybės reikalas.
„Kai eini į politiką, prisiimi atsakomybę už valstybę ir už visuomenę. Politikai turi turėti ir drąsos, ir retorinių gebėjimų, ir intuicijos, nuojautos, pagaliau pasitelkti ir mokslininkus, jeigu reikia, ir galvoti sprendimus.
Iš dviejų pagrindinių valstybės vadovų – tiek iš I.Šimonytės, tiek iš G.Nausėdos, galėtų būti kažkokie aktyvesni veiksmai būtent nuraminimui“, – vylėsi A.Ramonaitė.
