„Mes turėtume ieškoti sunkių sprendimų su dviem pusėm: Kinija ir Taivanu, kuris turėjo tam tikrą lūkestį. Tai yra diplomatinis kelias, ne viešas kelias, ne tarp valdžios institucijų. Tai, ką mes dabar matome, yra visiškas nesusipratimas. Kalba skirtingais balsais ir dar labiau kenkia valstybės prestižui“, – „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, kaip tokiose aplinkybėse elgtųsi pats, jei būtų valdžioje, S. Skvernelis pažymėjo, kad pirmiausiai tokiai situacijai nebūtų leidęs susiklostyti. Pasak ekspremjero, jo vadovautoje Vyriausybėje buvo keliamas ekonominės atstovybės klausimas, tačiau, pažymėjo S. Skvernelis, tik Taibėjaus pavadinimu.
„Mes svarstėme tokį variantą, tačiau sprendimas tada buvo susijęs su tuo, kas yra ir ES valstybėse, – tai yra Taibėjaus prekybinė, ekonominė, kultūrinė atstovybė. Tad būtų buvęs tik Taibėjaus pavadinimas“, – teigė jis.
Dabar, akcentavo politikas, sprendžiant įtampą keliančią situaciją, reikėtų ieškoti plataus politinio sutarimo. Tačiau tokių žingsnių, pažymėjo Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, šiuo metu panašu, kad nėra.
„Man atrodo, kad dabar mes esame klaidoje ir neieškome sprendimų, kaip iš jos išeiti“, – apibendrino S. Skvernelis.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Susiję straipsniai
Šiuo klausimu išsiskyrė ir už Lietuvos užsienio politiką atsakingų politikų pozicijos. Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad klaida buvo atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu ir kad su juo nebuvo suderintas šis žingsnis. Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.