Garsioje ligoninėje – užmaskuotas mobingas

Mobingas, įtampa, nerimas. Toks mikroklimatas tvyro tarp Respublikinės Panevėžio ligoninės medikų, kuriems tenka rinktis darbą arba joje, arba privačioje klinikoje. Tokią sąlygą iškėlė įstaigos vadovas.

Ligoninė konkurenciją su privačia medicinos įstaiga bando įveikti neleisdama darbuotojams imtis papildomos veiklos.<br>R.Ančerevičiaus („Jp.lt“) nuotr.
Ligoninė konkurenciją su privačia medicinos įstaiga bando įveikti neleisdama darbuotojams imtis papildomos veiklos.<br>R.Ančerevičiaus („Jp.lt“) nuotr.
A.Skorupsko vadovaujamoje ligoninėje pastaruoju metu daug įtampos.<br>T.Bauro nuotr.
A.Skorupsko vadovaujamoje ligoninėje pastaruoju metu daug įtampos.<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Žemaitaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Remigijus Žemaitaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Lukas Savickas, Remigijus Žemaitaitis ir Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Lukas Savickas, Remigijus Žemaitaitis ir Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 24, 2022, 9:00 AM

Kažkoks nesusipratimas. Ar šiais laikais gali taip būti, kad medikams, dirbantiems ligoninėse ar poliklinikose, būtų draudžiama imtis dar ir privačių konsultacijų? Tiesiogiai nedraudžiama, tačiau tai daroma netiesiogiai, sukuriant nepalankius budėjimo grafikus, kritikuojant, manipuliuojant. Mobingo būdų yra įvairių, o kad tokie dalykai vyksta ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL), kalbama vis garsiau.

Paprastai tie, kuriems blogai, kenčia bijodami prarasti darbą. Ilgalaikė įtampa sukelia perdegimą, o jis šios Panevėžio gydymo įstaigos medikams nėra svetimas. Kokias emocijas jie atsineša į ligoninės palatas gydydami ligonius?

Susiklosčiusi įtempta situacija tapo žinoma ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Pasak šio komiteto pirmininko pavaduotojo Remigijaus Žemaitaičio, tai, kas vyksta šioje gydymo įstaigoje, kelia nerimą.

Žada imtis tyrimo

„Esu gavęs pranešimą apie situaciją Panevėžyje – ji nėra normali. Ir pagal Konstituciją, ir pagal kolektyvines darbo sutartis žmonės yra laisvi rinktis, kiek ir kur dirbti. Įstaigų vadovybė negali versti jų rinktis darbo tik vienoje darbovietėje.

Be to, Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas gali pasirinkti darbo krūvį, – ketvirtį etapo, pusę etato ar visą. Pats žmogus nusprendžia, ar jis dirba vienoje darbovietėje, ar greta jos imasi darbų dar kokioje nors įstaigoje, pavyzdžiui, gal jis papildomai triūsia „Carite“ ar bažnyčioje zakristijonu“, – emocijų neslėpė R.Žemaitaitis.

Pasak šio parlamentaro, gautas pranešimas liudija, kad Panevėžio ligoninės administracija, vadovaujama Arvydo Skorupsko, nesusikalba su gydytojais, kurie nori dirbti dar ir privačiame medicinos sektoriuje.

„Natūralu, kad privačiai dirbdami gydytojai kai kuriuose rajonuose užsidirba dar didesnę algą, nei gauna viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, COVID-19 pandemija daro įtaką – aprūpina jas didesniu skaičiumi pacientų, tad darbo visur per akis“, – sakė R.Žemaitaitis.

Kaip į žinias, pasiekusias iš Panevėžio, reaguos Sveikatos reikalų komitetas?

„Nuo sausio 24-osios komitetas dvi savaites nedirbs. Po to pats kreipsiuosi į Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą, kad jis pateiktų informaciją, ar tikrai tokie procesai vyksta. Jeigu tai pasitvirtins, gali būti, kad gydymo įstaigos kolektyvinėje sutartyje yra šiurkščių pažeidimų.

Be to, reikės prašyti ir Sveikatos apsaugos ministerijos, kad ji sukurtų tam tikras rekomendacijas – taisykles dėl medikų pasirinkimo, kur ir kiek dirbti“, – paaiškino parlamentaras.

Jis užsiminė ir apie tai, kad pasirinkimo ribojimas gali būti laikomas ir netiesioginiu mobingu, paprasčiau tariant, psichologiniu spaudimu.

„Toks spaudimas išties gali priversti medikus palikti darbą ligoninėje, o tokiu atveju ji prarastų kvalifikuotus specialistus, kurių darbas juk garantuoja pacientams paslaugų prieinamumą. Paprastai paskui gerus gydytojus išeina ir pacientai, o ligoninei tai reikštų negautas pajamas“, – svarstė R.Žemaitaitis.

Spaudimas – ne vienam

„Administracija išties darė spaudimą, ir tikrai ne vienam gydytojui, kad jie pasirinktų, kur dirbti. Taip neturėtų būti, bet, ko gero, būtent taip bandoma įveikti konkurenciją su privačia medicinos įstaiga – neleidžiant ligoninės darbuotojams imtis papildomos veiklos. Tai prasilenkia ir su rinkos dėsniais, ir su asmenų apsisprendimu“, – patikino Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo vadovas Andrius Račkauskas.

Pasak jo, labiausiai buvo spaudžiami aukštesnes pareigas einantys medikai, taip pat ir skyrių vedėjai.

„Apskritai dažnai patiriame administracijos spaudimą įvairiose situacijose. Ligoninėje slogi atmosfera, daug medikų yra emociškai išsekę, nemažai žmonių išėjo iš darbo: vieni išvažiavo dirbti į kitus miestus, kiti – į kitas gydymo įstaigas.

Daug yra dedamųjų, nulemiančių tokius jų sprendimus, bet viena pagrindinių – administracijos nelankstumas, negebėjimas motyvuoti darbuotojų.

Mums tenka pasitelkti ir teisininkų pagalbą kalbantis su administracija ir dėl finansinių dalykų, ir dėl kvalifikacijos kėlimo problemų“, – paaiškino A.Račkauskas.

Neįžvelgia problemų

„Nenumanau, iš kur atsirado tie teiginiai, kad mūsų ligoninės medikams neleidžiama dirbti privačiose įstaigose. O ir pats tokiai nuostatai visiškai nepritariu. Nesu matęs medikų skundo, tik girdėjau, kad toks yra, ir nenumanau, kuo remiantis jis buvo surašytas“, – patikino RPL direktoriaus pavaduotojas, gydytojas pulmonologas Mindaugas Vaitkus.

Pasak jo, jis pats privačiose įstaigose nedirbąs. Tačiau yra garsių specialistų, kurie turi ir savo konsultacijų kabinetus, ir dirba ligoninės konsultacijų poliklinikoje daugybę metų. „Tai normali medicinos praktika, nėra jokios bėdos“, – patikino M.Vaitkus.

Prievarta – prasta vadyba

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius mano, kad medikų pasirinkimo laisvės ribojimas – pavienių įstaigų nerašytos taisyklės.

„Anksčiau būdavo situacijų, kai gydymo įstaigų administracija susikviesdavo skyrių vadovus ir jiems aiškindavo, kad medikai turi dirbti vienoje įstaigoje. Ir kad priimant naujokus į darbą juos būtina įspėti, kad dirbti privačiai jiems nebus leidžiama.

Be to, tuo metu būdavo ir vagysčių, pavyzdžiui, chirurgai konsultuodavo privačiose įstaigose, o paslaugoms suteikti tuos pačius pacientus pasikviesdavo į ligonines, nes ten gaudavo iš jų „į kišenę“. Būdavo ir tokių situacijų, kai medikai konsultuodavo privačiai, o atlikti tyrimų siųsdavo į viešųjų įstaigų laboratorijas neturėdami su jomis paslaugų sutarties. Bet tai – pažeidimai.

Realiai teisės aktai neriboja medikų pasirinkimo, bet kadangi nėra sukurtų taisyklių, vis dar atsiranda nereikalingų trinčių.

Pasaulyje yra įvairių patirčių, pavyzdžiui, pats esu matęs Vokietijoje, kai vienoje gatvės pusėje stovi universiteto ligoninė, kitoje – privati klinika. Ir universiteto profesoriai dirba abiejose įstaigose, ir dėl to jokių nesutarimų“, – kalbėjo L.Paškevičius.

Anot jo, galima suprasti ir viešųjų medicinos įstaigų nuoskaudas. Neretai jos prikalbina gydytojus iš kitų miestų, kad jie atvažiuotų padirbėti. O privačios, pasiūliusios geresnes sąlygas, juos perima.

„Bet tai – rinkos dėsniai. Žmonės renkasi, kur jiems dirbti, – užsiminė pašnekovas. – Spaudimas iš viršaus – sovietinės vadybos požiūris. Reikia skatinimo ir motyvacijos, o ne draudimo priemonių.

Jeigu rajone trūksta paslaugų ir medikų, galima pakelti bazinių kainų balo vertę, ir už didesnę algą gydytojai patys savanoriškai atvažiuos dirbti į regionus. Ir, atvirkščiai, jeigu medikai pajus, kad su jais elgiamasi jėgos politikos būdu, jie mes darbą ir apskritai išvyks kitur.“

Sprendimai – kenkėjiški

Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, RPL vadovas A.Skorupskas seniai linksniuojamas už tai, kad nesiskaito su darbuotojų interesais.

„Pagal Darbo kodeksą, jis neturi teisės reikalauti, kad darbuotojai dirbtų tik jo vadovaujamoje įstaigoje, jeigu tik tai nėra numatyta darbo sutartyje.

O jei numatyta, tokiu atveju, pagal Darbo kodeksą, turi būti kas mėnesį papildomai mokama ne mažiau kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau ir nepažeidžiant teisės aktų yra kitokių – kenkėjiškų būdų medikams trukdyti dirbti kitur, pavyzdžiui, kaitaliojant budėjimo grafikus, manipuliuojant, darant psichologinį spaudimą“, – kalbėjo A.Gerliakienė.

Pavyzdžiui, Medikų sąjūdį pasiekė skundas, kad RPL vadovas A.Skorupskas gydytojai nesuteikė atostogų kvalifikacijai kelti, – neleido dalyvauti nuotolinėje konferencijoje, už kurią pati sumokėjo. Jis reikalavo, kad konferenciją medikė išklausytų būdama darbo vietoje.

„Tai – Darbo kodekso pažeidimas. Tik tada, kai patys darbdaviai organizuoja mokymus ir už juos sumoka, turi teisę reikalauti iš medikų, kad kursus išklausytų darbe. Šis atvejis buvo nagrinėjamas ir Darbo ginčų komisijoje. Ji nustatė, kad ligoninės vadovas net nebuvo parengęs aprašo, kaip turi vykti nuotoliniai mokymai. Pažeidimai akivaizdūs, ir jie kartojasi. Juk būta atvejų, kai medikams, gydžiusiems COVID-19 ligonius, nebuvo papildomai sumokėta už darbą.

Apmaudu, kad ligoninės vadovas nepaiso darbuotojų interesų ir viską daro taip, kaip jam atrodo. Atrodo, kad medikai negali turėti nei poreikių, nei teisių“, – sakė A.Gerliakienė.

Tikėtina, kad tuomet, kai Seimo Sveikatos reikalų komitetas pradės tyrimą, paaiškės daugiau detalių, kas vyksta vienoje didžiausių šalies ligoninių. Realiai teisės aktai neriboja medikų pasirinkimo, bet kadangi nėra sukurtų taisyklių, vis dar atsiranda nereikalingų trinčių. Ligoninė konkurenciją su privačia medicinos įstaiga bando įveikti neleisdama darbuotojams imtis papildomos veiklos. A.Skorupsko vadovaujamoje ligoninėje pastaruoju metu daug įtampos.

Ligoninės administracija viską neigia

Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialisto Vytauto Riaubiškio, didelė dalis ligoninėje dirbančių medikų laisvu nuo darbo laiku dirba kitose valstybiniam ir privačiam sektoriui priklausančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose.

„Ligoninės administracija neturi priemonių, kurias pasitelkusi darytų įtaką darbuotojų pasirinkimui dirbti kitose regiono gydymo įstaigose. Savo santykiuose su darbuotojais vadovaujamės nuostatomis, išdėstytomis Darbo kodekse ir darbo sutartyse.

Šiuo metu ir šalyje, ir Panevėžyje yra juntamas kai kurių specialybių gydytojų specialistų stygius. Tad gydymo įstaigos, mūsų ligoninė – taip pat, stengiasi užpildyti šias spragas, kad nenukentėtų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, apimtis ir įsipareigojimai pacientams.

Niekas nedraudžia ir privačiam sektoriui priklausančioms gydymo įstaigoms papildyti trūkstamų specialistų gydytojų gretas, juolab kad šio sektoriaus galimybės tai padaryti, manome, daug didesnės“, – aiškino V.Riaubiškis.

Pasak jo, RPL yra viena iš penkių šalies ligoninių, kurios yra įpareigotos organizuoti regionuose kovą su COVID-19 plitimu. „Kadangi per pandemiją medikų darbo krūvis labai padidėjo, mūsų ligoninė yra pajėgi savo darbuotojams sudaryti galimybes dirbti ir didesniu, tačiau Darbo kodekso reikalavimus atitinkančiu krūviu“, – sakė V.Riaubiškis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Rusija ir toliau neigia atakuojanti civilių objektus