„Įsiveržimas į Ukrainą mums būtų didžiulis nerimo signalas, o kas toliau. Gindami Ukrainą suprantame, kad giname ir Europą, giname ir europines vertybes. Svarbu suprasti, kad, jeigu mūsų tiesmukai nepaliečia, tai nereiškia, kad jau mes galime jaustis visiškai gerai“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Jeigu karo veiksmai prasidėtų, sakykime, prie Rusijos–Ukrainos sienos arba prie Ukrainos–Baltarusijos sienos, mums būtų labai neramu, nes esame labai labai netoli geografiškai taip pat“, – pridūrė ji.
A. Skaisgirytė taip pat pabrėžia, kad, siekiant, jog karo veiksmai būtų užkardyti, būtina imtis visų įmanomų šio scenarijaus užkardymo priemonių.
„Kad karas tikėtinas, kalba daug politikų, tačiau taip pat turime padaryti viską, kad šis scenarijus neišsipildytų. Tai politikų tikslas yra savo veiksmais rodyti galimybes, kaip išvengti karo. Ir vakar prezidentas buvo sukvietęs krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, žvalgybų tarnybas kalbėtis apie tai, ką Lietuva dar turi padaryti, kaip pastiprinti savo saugumą, kaip dirbti toliau su sąjungininkais, kokie proaktyvūs veiksmai galėtų būti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Kitaip sakant, karo kaina Rusijai turi būti tokia didelė, kad Rusijos vadovybė labai gerai pagalvotų, ar verta tą kainą mokėti“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų pabaigos Europoje tvyro įtampa, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė milžiniškas karines pajėgas ir buvo imta nerimauti dėl galimos invazijos. Kremlius mainais į įtampos deeskalaciją pareikalavo, kad NATO į savo gretas nepriimtų Ukrainos ir išvestų savo karius iš rytinių Europos šalių.
Rusija neigia pulsianti Ukrainą, bet mainais į deeskalaciją reikalauja, kad Ukraina nebūtų priimta į NATO. Tuo metu JAV mano, kad puolimas prieš Ukrainą gali prasidėti bet kada.
