„Nemanau, kad laisvė platinti kovydo-19 ar kokio maro užkratą yra šventoji žmogaus laisvė; tačiau kiekvieno, kuris šią sausio 13-ąją pasijuto sužeistas, atsiprašau. Nemanau, kad tinkamai reagavau į negražius garsus žuvusiųjų atminimo valandą.
Reikėjo tiesiog užsikimšti ausis ir galvoti: kaip gerai, kad žuvusieji negirdi. Tačiau aš irgi žmogus, ir man išsprūdo netinkami žodžiai apie kai kuriuos dalyvavusius“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak profesoriaus, „turime suprasti, kad kiekvienoj klasėj yra berniokų, kuriems malonu kelti triukšmą erzinant klasės auklėtoją“.
„Tačiau galų gale esame vienoje mokykloje, kurią turime užbaigti neišmesti į gatvę Europos patvory. Mes tiek nuėjome kartu, tiek ištvėrėm. Turim iškovotą laisvą tėvynę, o nelengva matyti, kaip tėvynė byra gabalais.
Gali žmogus iš sopulio, iš nuovargio ir nesusikontroliuoti – atleiskite. Supraskite, kad ir man skaudu ir šią akimirką skauda, kad ten prie Katedros neradau tinkamų žodžių ar nepatylėjau, nenuėjau neatsiliepęs. Susitikim nuoširdžiai pasikalbėti, kaip kadaise. Kartu juk ir dainuodavom. Ar jūs dainuojat?“, – socialinio tinklo paskyroje rašė V.Landsbergis.
Primename, jog V.Landsbergis sausio 13-ąją surengto mitingo metu pareiškė, jog susirinkusių protestuotojų „negalima vadinti žmonėmis“.
„Tai kokie čia žmonės? Jie jedinstvo – nereikia jų vadinti Lietuvos žmonėmis. Fašistai, jedinstvo. Problema, žinoma. Pamišėlių pakankamai daug.
Mūsų anais laikais jedinstvos mitinge būdavo atskirai. Ir kai vieną kartą čia buvo prie Seimo du mitingai, aš išėjau ir prašiau žmonių, kad tik nesiartintų prie jų – tegul jie sau rėkia, ką nori, o mūsų gyvenimas eina savo keliu.
Dabar buvo leista per daug arti, trukdyti. Galų gale jie atėmė laisvę klausytis, kas kalbama minėjime. Taigi atėmė laisvę“, – tąkart kalbėjo V.Landsbergis.
