„Aš manau, jo pobūdis ir jo nauda labai smarkiai keičiasi, kuomet mes kalbame apie omikrono atmainos plitimą, kadangi šiandien, kaip jūs puikiai matote, serga tiek pasiskiepiję, tiek nepasiskiepiję žmonės, todėl tas dirbtinis srautų atskyrimas į piliečius, kurie gali prieiti prie tam tikrų paslaugų, ir kiti, kurie negali, yra, pirmiausia, supriešinantis visuomenę, o antra, duodantis mažai naudos pandemijos valdymo prasme“, – LRT radijui teigė G. Nausėda.
Apskritai prezidentas pažymi, kad jau pribręsta permąstyti pandemijos valdymo politiką iš esmės. Jo teigimu, šiuo metu didesnę reikšmę reikėtų suteikti testavimui dėl COVID-19.
„Aš manau, kad šiandien vis didesnę reikšmę turi įgyti testavimas“, – teigė prezidentas ir pažymėjo, kad klaida buvo valdančiųjų sprendimas dėl mokamų testų.
„Štai kodėl aš vetavau įstatymą dėl mokamo testavimo. Šiandien mes matome, kad šio įstatymo priėmimas vis dėlto buvo klaida, nors vieningai veto buvo atmestas valdančiosios koalicijos pastangomis. Šiandien mes stovime prieš šį klausimą ir turime apmąstyti, ką mes darome su profilaktiniu testavimu, nes taip, kaip yra dabar, nėra gerai. Tai riboja žmonių prieigą prie testavimo“, – teigė prezidentas.
Su panašia kritine gaida G. Nausėda atsiliepė ir apie galimybių pasą vaikams.
„Galimybių pasas vaikams buvo įvestas su nepakankamomis sąlygomis. Jame nebuvo įtraukti greitieji antigeno testai, kurie tikrai yra gerokai plačiau prieinami, tikrai leistų testuotis ir toms šeimoms, kurios turėjo blogesnes socialines ekonomines sąlygas, ir jos negali PGR testais testuotis tinkamai. Buvau pasirengęs šį sprendimą pateikti Konstituciniam Teismui dėl jo atitikties Konstitucijai, tačiau Vyriausybė priėmė sprendimą suspenduoti šito dokumento galiojimą. Na, ir dabar, aš manau, turime laiko iki kovo 1-os dienos atsakyti sau į tuos klausimus, kurie natūraliai kyla tiek mums, tiek ir Lietuvos žmonėms“, – teigė prezidentas.
„Kalbuosi su visomis visuomenės grupėmis“
G.Nausėda atkreipia dėmesį, kad valdantieji iš nuovargio ar susierzinimo nenori kalbėtis su šalies gyventojais, kvestionuojančiais valdžios sprendimus. Todėl, pasak šalies vadovo, gyventojai išsakyti savo pasipiktinimą renkasi kartais ne pačias tinkamiausias datas, tokias kaip Sausio 13-osios minėjimą, kai valdantieji „nėra atsukę jiems nugarų“.
„Žinote, būtų, turbūt, lengviausia viską nurašyti pandemijai, migracijai, sudėtingai tarptautinei padėčiai ir pasakyti, kad žmonės yra neteisūs, valdžia yra teisi. Deja, taip nėra. Valdžia yra padariusi nemažai komunikavimo klaidų ir, pirmiausia, aš, galbūt, įvardinčiau štai kokią klaidą: mes tiesiog ar iš nuovargio, ar iš kažkokio susierzinimo nenorėjome kalbėtis su žmonėmis. Taip pat ir su tais žmonėmis, kurie yra nepatenkinti, kurie kvestionuoja valdžios sprendimus ir savotiškai atsukome jiems nugarą“, – LRT radijui duotame interviu teigė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šių metų Sausio 13-osios minėjime prie Seimo valdžios veiksmais nepatenkinti gyventojai ir naudojosi proga išsakyti savo nepasitenkinimą.
„Tai štai žmonės ir pasinaudoja proga tuomet, kuomet nugaros nėra atsuktos, išsakyti savo nepasitenkinimą. Galbūt ir ne pačiomis tinkamiausiomis datomis. Ir, be abejo, aš prisimenu sausio 13-ąją dieną, kaip buvo labai nesmagu mąstyti apie tai, ką apie štai tokius pykčio protrūkius galvotų Sausio 13-osios aukos“, – sakė G. Nausėda.
Vis tik pats prezidentas teigia besikalbantis su visomis visuomenės grupėmis, net ir tomis, kurių nuomonė jam nėra priimtina.
„Na, atsitiko taip, kaip atsitiko, tačiau aš dar kartą noriu pabrėžti, kad aš, kaip prezidentas, kalbuosi su visomis visuomenės grupėmis, net ir su tomis, kurių nuomonė galbūt man nėra priimtina. Tačiau aš tikrai ir rasiu laiko, ir noro išklausyti jas, nes tai yra būtina mūsų visuomenės rimčiai ir stabilumui palaikyti. Žmonės turi turėti teisę išsakyti savo nepasitenkinimą, reikalauti sprendimo būdų, ir valdžia turi juos girdėti. Jeigu tai nebus daroma, susipriešinimas ir konfliktai visuomenėje tiktai gilės“, – taip pat pabrėžė jis.
