S.Skvernelis: jokių viliojimų nevyksta
Po Seime patirtų valdančiųjų nesėkmių kyla klausimas, ar valdančioji koalicija neims byrėti. Dalis kalba, kad keletas valdančiosioms partijoms priklausančių vienmandatininkų net gali perbėgti į opozicinę Sauliaus Skvernelio frakciją. Pats S.Skvernelis sako, kad trapi balsų persvara jau buvo nuo kadencijos pradžios ir, tikėtina, tęsis ir toliau.
„Na, ji nuo pat pradžių šios Vyriausybės veiklos buvo pakankamai braškanti, tai buvo 73–74 balsai. Kuomet Vyriausybė deklaravo, kad imsis labai ambicingų reformų, tai pamatėme, kad tos reformos arba apskritai nepasiekia Seimo, arba jei jau teikia Vyriausybė Seime ar reforminius klausimus, ar kasdieninius, kurie yra labai svarbūs, jie nesugeba ne tik surinkti daugumos, kad būtų priimti įstatymai. Kartais pasitaiko taip, kaip kartais elgiamasi su opozicijos siūlymais – nepraeina pateikimo stadijos. (...)
Tikrai situacija yra tokia, kad mes matėme, kad rudens sesijoje nieko reikšmingo priimti nepavyko, tai yra didelė rizika, kad pavasarį (...) tikrai reikšmingus sprendimus, esant šiai sudėčiai Seime, tikėtis priimti gali būti labai sunku“, – sakė buvęs premjeras.
Į tai, ar jis pats stengiasi pervilioti į savo naują partiją keletą Liberalų sąjūdžio narių, S.Skvernelis atsakė neigiamai. Seimo narys šmaikščiai sakė, kad naujais nariais apsidžiaugtų, tačiau bet kokius viliojimus paneigė.
„Aš šiek tiek šmaikštaudamas galiu pasakyti, kad būčiau tikrai patenkintas, jei tie, įvardijami pačių partnerių žodžiu, agroliberalai, taptų demokratliberalais arba liberaldemokratais. (...) Dabar iš tikrųjų mes nieko neviliojame ir nieko nekalbiname, tiesiog tie procesai vyksta natūraliai. Kai įsisteigs politinė partija, savaitgalį, tikiuosi, tai ir įvyks, kažkokių postūmių gali būti įvairių.
Tiesiog šiandien yra nemažai žmonių, tame tarpe ir Seime, tikrai nedetalizuosiu, kas tokie, kurie neturi, kur pereiti, nes nėra politinės partijos kitos, kur jie galbūt norėtų. Tai atsiradus politinei partijai, kada ji pradės formuotis ir savo tapatybę išryškinti labiau, gali būti kažkokių judesių“, – sakė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas.
Pusiausvyra bus nestabili dar ilgai
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad frakcijos kolegų perbėgimo į opoziciją nesitiki. Jo nuomone, niekas nenori prarasti turimų politinių naudų ir sudeginti visų įmanomų tiltų.
„Buvo daug išbandymų, jau ir paėjusioje kadencijoje, pasklidusių gandų, kad mūsų kolegos gali pereiti į Skvernelio pusę, tai yra į tuometinę valdančiąją daugumą. Jie iš opozicijos nenuėjo į valdančiąją daugumą, kodėl jie iš dabartinės valdančiosios daugumos turėtų pereiti į opoziciją, man sunku suprasti vien pragmatiškai galvojant.
Dvasiškai galvojant, gali būti, kad kolegos kai kuriais klausimais sutaria su opozicija, bet aš tikrai galiu užtikrinti, kad jie tikrai pakankamai komfortiškai jaučiasi mūsų frakcijoje. Jie tikrai nėra ujami, nėra persekiojami, kaip kai kuriose frakcijose anksčiau yra buvę, o gal ir dabar yra. Komfortine, dvasine prasme jiems irgi nėra paskatų išeiti“, – sakė E.Gentvilas.
Seimo narys neslėpė, kad padėtis valdančiojoje koalicijoje šiuo metu vis dėlto yra svyruojanti.
„Taip, man norisi, kad jie balsuotų visada su valdančiąja dauguma, bet esant tokiai trapiai, beveik pusiausvyros situacijai, pasižiūrėkime, kas atsitinka. Dažnu atveju, mes, kaip valdantieji, gauname vieną kitą opozicijos balsą ir laimime balsavimą. Kitais atvejais, jau minimais ir eskaluojamais, opozicija pasitelkia vieną kitą balsą iš valdančiosios daugumos ir laimi pati opozicija.
Ta pusiausvyra bus svyruojanti, mano nuomone, pakankamai ilgai“, – teigė liberalas.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sakė, kad dabartiniai nelaimėti valdančiųjų balsavimai jokiu būdu nereiškia, kad valdančioji koalicija byrės. Jis prisiminė, kad panašių skilimų būta ir praėjusiose kadencijose.
„Mes, visi koalicijos partneriai, esame deklaravę savo pažiūras, savo įsitikinimus, savo programas ir esame sutarę, dėl kurių klausimų sutariame, dėl kurių galbūt nesutariame ir koalicijos partneriai dės pastangas, kad tie klausimai papultų į darbotvarkę ir būtų svarstomi. (...) Tos diskusijos vyksta turinio prasme ir mes iš tikrųjų kartais smarkiai ginčijamės ir koalicijos viduje. Bet jeigu nesutariame, tai nesutariame.
Tai nereiškia koalicijos pabaigos. Yra strateginiai klausimai, yra svarbūs valstybės valdymo klausimai, kur mes sutariame ir jie eina į priekį.
Kitos valdžios per tą laiką iš tikrųjų suskildavo tarpusavyje. Buvo ir darbiečiai, atsimenu, buvo ir socialdemokratai suskilę ir panašiai. Dabar matome tuos skilimus būtent opozicijos krašte, valstiečių partija suskilo iš esmės, o valdančiųjų gretose niekas nesuskilo“, – sakė P.Saudargas.
Premjerei gali baigtis kantrybė
Buvęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pastebėjo, kad logikos trūkumas kai kuriuose į Seimą papuolantiems sprendimams gali ne tik reikšti nesėkmę valdantiesiems balsavimuose, tačiau ir besibaigiančią kantrybę premjerei Ingridai Šimonytei.
„Pagrindinis principas, dėl ko toks rezultatas (dėl privalomų skiepų – aut.) buvo, dėl to, kad įvėlė pati Sveikatos apsaugos ministerija į chaosą. Visi tie žmonės, kurie klausėme valdžios, skiepijomės po du, tris kartus, likome kvailio vietoje.
Dabar pasirodo, kad tas, kas persirgęs, turi daugiau laisvės negu tas, kuris įvykdęs visą skiepijimo programą. Ar dėl izoliacijos, ar kitų klausimų. Tie patys medikai, kuriuos išvakarėse norėjo paskiepyti privalomai, pasirodo įtraukti į profesijų sąrašą, kur gali, kaip ir vairuotojai, policininkai, sirgdami dirbti. Tai va toks chaosas opozicijai nepalieka kitų galimybių kaip tik nepalaikyti.
Premjerę tai erzina ir iš tikrųjų natūralu, kad, žinant Vyriausybės darbo sunkumą, kantrybė gali kažkada trūkti“, – svarstė S.Skvernelis.
Seimo narys sakė, kad ultimatumai I.Šimonytei nepadės, tačiau ji turi keletą kitų pasirinkimų, kaip galėtų pagerinti susiklosčiusią situaciją.
„Premjerė dabar turi argumentą, matydama, kad iš tikrųjų Vyriausybėje žlunga, perkrauti Vyriausybę. Ir tie ministrai, kurie jau parodė, kad prie visų gerų norų neturi nei gebėjimo, nei kompetencijos, nei potencialo kitaip pradėti dirbti, juos tiesiog pakeisti gerokai stipresniais politikais ekspertais iš tų pačių valdančiųjų partijų.
Kitas variantas yra, kad premjerė irgi gali pasakyti, kad jeigu yra taip, Vyriausybė gali tikrintis pasitikėjimą Seime, aišku, tai yra formalus dalykas, bet galbūt tai kažkiek padės premjerei perimti tas vadžias į savo rankas ir kontroliuoti situaciją Seime. (...)
Jeigu keli ministrai dirba savo tiesioginį darbą, viskas – nėra daugumos, arba tada kalbiesi su opozicija labai atvirai ir ieškai sprendimų, kas ir bandoma daryti kai kuriais atvejais“, – sakė S.Skvernelis.
Į tokius argumentus sureagavo Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, tai, kad valdantiesiems kartais prireikia opozicijos pagalbos, nėra naujiena.
„Saulius Skvernelis kaip tokias naujienas dėsto, kaip čia valdantieji sugeba tik su opozicijos pagalba priimti reformas. Juk paties S.Skvernelio Vyriausybė ir politinė dauguma pavyzdžiui Urėdijų reformą irgi priėmė tik su opozicijos pagalba. Visada tas būdavo, nieko čia naujo nevyksta. Klausimas yra tik skaičiuose“ – sakė E.Gentvilas.
E.Gentvilas: dabar ne laikas draskytis
Paklaustas, ar po tokių valdančiųjų nesėkmių nereikėtų pertvarkyti ministrų kabinėto, P.Saudargas sakė, tokios reikiamybės nepastebintis.
„Dabar aš tokio motyvo nematau, kad kažkuris ministras būtų netekęs Vyriausybės, ministrės ar koalicijos pasitikėjimo. Vadinasi, ministrų keisti nereikia.
Dėl ko tada reikia perkrauti Vyriausybę? Kad pasižiūrėtume, ar Seime turime balsų? Tai mes jų turime, principiniais klausimais yra įrodyta. Kartais neturime, bet tada vadinasi, kad tie klausimai yra ne principiniai“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Vis dar nesibaigiant nesutarimams dėl užsienio politikos, Eugenijus Gentvilas teigė, kad dabar visoms valdžios institucijoms reiktų dirbti kartu ir neieškoti, kaip įžiebti galimas kibirkštis oponento pusėje.
„Aš labai džiaugčiausi, jeigu visos valdžios šakos, o užsienio politikoje pirmiausiai prezidentas, ieškotų sutarimo, o ne kokio nors šanso ką nors nuversti. Man tikrai neatrodo, kad prezidentas šiuo metu ieško šansų ar galimybių, kaip padidinti nesklandumus ar konfrontaciją tarp valdžios institucijų.
Gal yra kažkoks noras oponento pusėje įskelti kibirkštį, bet užsienio politika yra tas dalykas, kur turi visos valdžios šakos tarpinstitucinio bendradarbiavimo būdu priimti bendrus sprendimus“, – teigė jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas sakė, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją prie Ukrainos ir Rusijos sienos, dabar yra ne metas įvedinėti pokyčius ir dar labiau kiršinti valdžioje esančius politikus.
„Dabar tikrai ne laikas draskytis, nes geopolitiniai iššūkiai reikalaus maksimalios vienybės ir susitelkimo mūsų viduje“, – sakė E.Gentvilas.
