Paini brangių automobilių iš JAV gabentojų byla virsta skandalu: tyrėjų staigmenos primena fokusus

Garsiai pasigyrę dėl aferų pričiupę iš JAV į Lietuvą brangius automobilius gabenančią grupuotę, kai kurie tyrimą atliekantys prokurorai pasirodė esantys, švelniai tariant, neišmanėliai, o galbūt netgi fokusininkai. Kaip tai atsitinka?

Paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įsigudrino supainioti iš JAV pargabentų automobilių markes.<br> lrytas.lt montažas.
Paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įsigudrino supainioti iš JAV pargabentų automobilių markes.<br> lrytas.lt montažas.
Paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įsigudrino supainioti iš JAV pargabentų automobilių markes.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras įsigudrino supainioti iš JAV pargabentų automobilių markes.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Pinigus sumokėję ir JAV aukcione nusipirkę mašinas ar motociklus asmenys dabar turi maldauti prokurorų, kad leistų juos pasiimti.
Pinigus sumokėję ir JAV aukcione nusipirkę mašinas ar motociklus asmenys dabar turi maldauti prokurorų, kad leistų juos pasiimti.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-01-28 19:04, atnaujinta 2022-01-29 10:05

Pasirodo, areštuodami transporto priemones teisėsaugininkai sugeba mašiną paversti motociklu, o „Subaru“ automobilis dokumentuose staiga tampa BMW.

Negana to, tokiais fokusais patiki ir teisėjai – vos ne žodis žodin perrašo prokurorų nutarimus ir tęsia transporto priemonių areštą. Tuo metu įtariamieji atakuoja teismus reikalaudami, kad jie įpareigotų prokurorą juos apklausti. Tokia keista situacija susiklostė tiriant praėjusiais metais itin triukšmingai pradėtą bylą dėl Klaipėdoje veikusių amerikietiškų automobilių prekeivių galimo mokesčių slėpimo.

Įvardijo solidžią sumą

Užpernai žaibiškai surengtoje operacijoje dalyvavo 120 pareigūnų.

Jie sulaikė 16 įtariamųjų, atliko daugiau kaip 60 kratų. Buvo areštuota apie 500 brangių automobilių, taip pat įtariamųjų nekilnojamasis turtas, tarp jų – namai Tenerifėje.

Kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas tada viešai gyrėsi, kad tai viena didžiausių pastarojo meto teisėsaugos operacijų.

Pareigūnai teigė, kad klastodama dokumentus Klaipėdos regione veikusi grupuotė nuslėpė mažiausiai 4 milijonus eurų vien muito mokesčių.

„Įsivaizduokite, kokia žala buvo padaryta valstybei, už tokią pinigų sumą galima organizuoti mokyklų, darželių išlaikymą visus metus“, – tuomet vaizdžiai kalbėjo prokuroras Z.Burokas.

Uždraudė bendrauti

Tačiau pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus įtariamieji susidūrė su dar negirdėtu reiškiniu – tyrėjai ir prokurorai kategoriškai atsisakydavo juos apklausti.

Organizuotos grupuotės lyderiu pareigūnų įvardytas muitinės tarpininko įmonei vadovaujantis Žilvinas Olišauskas turėjo nueiti kryžiaus kelius, kad pareigūnai sutiktų išklausyti jo parodymus.

Po 2020 metais spalio mėnesį įvykdytos pareigūnų operacijos Ž.Olišauskas buvo suimtas ir kelias savaites praleido už grotų. Po to už piniginį užstatą buvo išleistas į laisvę ir įpareigotas segėti apykoję.

Iki tol sėkmingai veikusi verslininko vadovaujama įmonė galėjo egzistuoti tiktai popieriuje – buvo uždrausta ne tik Ž.Olišauskui bendrauti su savo pavaldiniais, bet ir darbuotojams tarpusavyje.

Maža to, įmonės direktoriui prokurorai neleido atvykti į savo darbovietę.

Parodymų duoti neleido

Ž.Olišauskas veržėsi pas pareigūnus, kad galėtų duoti parodymus ir paaiškinti situaciją: „Norėjau tyrėjams atverti akis, kad mokesčiai apskaičiuojami ne remiantis įsigijimo dokumentais, o Klaipėdos uoste veikusių turto vertintojų išvadomis.

Mat beveik visi iš JAV atgabenti automobiliai yra daužti ir vertinami atskirai, o galutinį mokesčių dydį nustato muitinės pareigūnai.“

Tačiau įtariamojo prašymus duoti parodymus atmesdavo ne tik tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Regimantas Žukauskas, jo vadovai, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Nors Baudžiamojo proceso kodeksas aiškiai numato, jog įtariamasis turi teisę duoti parodymus, R.Žukauskas pareiškė, kad duoti parodymų neleis.

Tokios pat pozicijos laikėsi ir Vilniaus apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė. Jos nuomone, prokuroras yra bylos šeimininkas ir gali daryti ką nori.

Tiktai po to, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą Ž.Olišauskas apskundė Vilniaus apygardos teismui, prokuroras galiausiai leido verslininkui duoti parodymus.

Tačiau, anot įtariamojo, tyrėja buvo visiškai neįsigilinusi į prekybos automobiliais verslą, todėl susidarė įspūdis, kad per apklausą buvo kalbama tiesiog skirtingomis kalbomis.

Persistengė su dokumentais

Abejotiną bylą tiriančių pareigūnų kompetencija atsiskleidė ir priimant įvairius sprendimus.

Nors prokurorai iš pradžių ilgai atsisakinėjo grąžinti per kratas paimtus dokumentus ar jų kopijas, galiausiai vieną prašymą patenkino.

Tik vietoj 10 tūkstančių iš JAV pargabentų automobilių dokumentų, kurių klastojimu kaltinami įtariamieji, pareigūnai perdavė 85 tūkstančius.

Kitaip tariant, įtariamiesiems buvo suteikta informacija apie beveik visas per pastaruosius trejus metus iš JAV gabenamas transporto priemones. Taip buvo galima sužinoti ir rimtų įmonių komercines paslaptis – kiek ir už kokias sumas JAV mašinas pirko, per kokius tarpininkus gabeno ir muitinės procedūras tvarkė „Kesko Senukai“, „Møller Auto“, „Krasta Auto“, kitos bendrovės.

Tarp gabenusių iš JAV mašinas buvo ir pavienių asmenų – politikų, advokatų, pareigūnų.

„Man tai nesuvokiama – prokurorai pašaliniams žmonėms lengva ranka ne tik atskleidė daugybės žmonių asmens duomenis, bet ir paviešino įmonių komercinę paslaptį sudarančią informaciją“, – stebėjosi vieną įtariamąjį ginantis advokatas Mindaugas Kazlauskas.

Areštavo motociklą

Ypač daug nesuprantamų sprendimų prokurorai priimdavo areštuodami automobilius. Tai savo kailiu patyrė ir Vidas Z. JAV aukcione nusipirkęs ir į Lietuvą pargabenęs motociklą „Yamaha“ vyriškis sužinojo, kad ši transporto priemonė areštuota.

Skaitydamas nutarimą vyriškis netikėjo savo akimis – prokuroras R.Žukauskas aiškino, kad buvo fiktyviai sumažinta Jungtinėse Valstijose pirkto ir į Lietuvą pargabento automobilio „Nissan Murano“ kaina, todėl būtina areštuoti Vidui Z. priklausantį motociklą „Yamaha“.

Tai nesukėlė abejonių ir Vilniaus apylinkės teismo teisėjai Miglei Suchanskienei. Ji patenkino prokuroro prašymą ir gruodžio 6 dieną pratęsė motociklo areštą.

Tiesa, visureigio „Nissan Murano“, kuris, kaip tvirtino prokuroras, į mūsų šalį buvo atgabentas suklastojus dokumentus, pirkėjui Džeraldui R. labiau pasisekė.

Prokuroro prašymo areštuoti ir šią transporto priemonę teisėja M.Suchanskienė netgi nutarė nenagrinėti.

Supainiojo markes

Gali būti, kad supainioti motociklas ir automobilis – tiesiog techninė klaida, tačiau tokių klaidų tiriant bylą – ne viena.

Tas pats prokuroras R.Žukauskas, regis, supainiojo ir, atrodytų, visiškai skirtingus automobilius – BMW ir „Subaru“. Remdamasis dokumentais apie „Subaru“ įsigijimą prokuroras areštavo BMW 320, kuris buvo parplukdytas į Lietuvą ir esą parduotas Tadui V.

Nors pirkimo pažymoje aiškiai nurodyta, kad buvo parduotas „Subaru“, prokuroras nusprendė, jog reikia areštuoti BMW.

Savo nutarime prokuroras teigė, kad šį automobilį suklastojusi dokumentus ir sumažinusi vertę į mūsų šalį parplukdė organizuotos lietuvių nusikaltėlių grupės valdoma Kipro įmonė „Santforce“.

Teisėsaugininko duomenimis, ši įmonė daužtą automobilį BMW 320 už 6350 dolerių nusipirko JAV aukcione, o pargabenusi į Lietuvą pateikė dokumentus, kad pirko už 900 dolerių.

Taip esą buvo išvengta importo ir muito mokesčių.

Klaidos – nė motais

Susipažinęs su šiuo dokumentu Kipro įmonei atstovaujantis advokatų kontoros „Baltic Lex“ advokatas M.Kazlauskas buvo priblokštas, mat prokuroro areštuotas automobilis niekada nepriklausė minėtai bendrovei.

„Kipro įmonė ne tiktai šio automobilio, bet išvis jokios transporto priemonės nebuvo įsigijusi JAV aukcione“, – tvirtino M.Kazlauskas.

Šį prokuroro nutarimą advokatas apskundė Vilniaus apylinkės teismui.

Tačiau teisėjas Linas Dūdys padarė išvadą, kad tais atvejais, kai automobilio nuosavybė kelia abejonių, reikia tikėti prokuroru, ir skundą atmetė.

Norėdamas pagrįsti savo nutartį teisėjas kaip įrodymą pateikė argumentą, jog ikiteisminiame tyrime yra gauta pažyma, kad Tadas V. iš su Kipro bendrove susijusios įmonės „Rondexon“ nusipirko automobilį.

Bet teisėjas nepaminėjo, kad buvo nupirktas ne areštuotas BMW, o visai kitas – „Subaru“ markės automobilis.

Kad automobilis BMW nėra „Subaru“, pastebėjo advokato skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Nijolė Žimkienė, tačiau net įžvelgusi akivaizdų neatitikimą ji nepanaikino prokuroro nutarimo.

„Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti 2020 metų spalio 6 d. pažyma iš tiesų patvirtina, kad „Rondexon“ pirkėjui Tadui V. pardavė automobilį „Subaru“, tai yra ne turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Vis dėlto paminėta aplinkybė esminės įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui neturi, panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra“, – teigiama teisėjos N.Žimkienės nutartyje.

Atiduoda ne visiems

Dar 55 automobiliai vienu prokuroro nutarimu buvo areštuoti, nes pareigūnui pasirodė, kad jie priklauso su Ž.Olišausku susijusiai muitinės tarpininko paslaugas atliekančiai įmonei.

Argumentai, kad muitinės tarpininko įmonė atlieka tik specifines paslaugas ir niekaip negali būti mašinų savininkė, prokuroro ir teisėjų neįtikino. Taip šie ir dar daugiau kaip 300 areštuotų automobilių iki šiol saugomi privačiose aikštelėse.

Tikrieji jų savininkai, sumokėję pinigus ir JAV aukcione nusipirkę mašinas arba motociklus, turi maldauti prokurorų, kad leistų juos pasiimti. Kai kuriems prokuroras būna mielaširdingas ir leidimą duoda, o kai kuriems – ne. Tačiau net ir tie laimingieji, kuriems pavyksta atgauti savo transporto priemones, privalo susimokėti už jų saugojimą.

Procedūras atlieka svetur

Nuo to momento, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, beveik visi Klaipėdos jūrų uoste dirbę turto vertintojai savo verslą perkėlė į užsienį.

Nors remdamiesi vertintojų išvadomis muitininkai apskaičiuodavo, kokius mokesčius reikia mokėti už kiekvieną įvežtą automobilį, iki šiol prokurorai ir tyrėjai nė vieno vertintojo ar muitininko neapklausė.

Užsienyje šiuo metu atliekamos ir beveik visos muitinės procedūros. Bijodami, kad nebūtų areštuoti automobiliai, JAV nupirktas transporto priemones vežėjai dabar gabena į Roterdamą.

Net ir ta nedidelė dalis mašinų, kurios atplukdomos į Klaipėdos uostą, ten neužsibūna – iškart nugabenamos į Nyderlandus, kur atliekamos muitinės procedūros ir sumokami mokesčiai. Tik ne Lietuvai, o Nyderlandams.

„Per ilgametę savo darbo praktiką dar nemačiau taip keistai ir negrabiai atliekamo ikiteisminio tyrimo.

Nežinau, kas jo užsakovai, tačiau akivaizdu, kad po kelerių metų bylą teks nutraukti. O tada bus galima apskaičiuoti, kiek valstybė surinkdavo mokesčių už įvežamus automobilius ir kiek jų neteko ikiteisminio tyrimo metu.

Manau, skaičiai sieks dešimtis milijonų eurų“, – kalbėjo advokatas M.Kazlauskas.

Prokuroro nutarimų motyvai nekomentuojami

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad minėtoje byloje ikiteisminis tyrimas vyksta, toliau atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai.

„Vykstančio ikiteisminio tyrimo detalės nėra viešai komentuojamos ar atskleidžiamos, taip pat prokuroro priimtų nutarimų motyvai ne proceso dalyviams nėra komentuojami“, – paaiškino R.Stundienė.

Pasiteiravus, kodėl savo nutarimuose areštuoti transporto priemones prokuroras nurodo su logika prasilenkiančius motyvus ir kodėl neištaiso elementarių klaidų, Generalinės prokuratūros atstovė atsakė, kad prokuroro priimtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas aukštesniojo prokuroro ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.