Šeštadienį buvo pasiektas naujausias užsikrėtimų koronavirusu antirekordas – beveik 12 tūkst. naujų atvejų per parą. Prisimindamas gruodžio mėnesį atliktas prognozes, V.P.Andriukaitis sakė, kad tokie skaičiai dar gali būti ir ne patys didžiausi.
„Kaip jau žinome, prognozės buvo padarytos dėl omikron bangos Europos regione dar gruodžio mėnesio pabaigoje. Buvo prognozuojama, kad omikron banga prasidės maždaug gruodžio pabaigoje ir tęsis apie 6–7 savaites. Dabar kol kas prognozės pildosi.
Sausis, kaip matome, pademonstruoja kylančią bangą, vasaris tikriausiai irgi bus pakankamai aukštas užsikrėtimų skaičiumi. Taip, kad 6–7 savaičių trukmėje greičiausiai tas augimas arba tokio paties pobūdžio, arba kiek didesnis išliks“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Pasak specialisto, galima džiaugtis tuo, kad dėl jau įgyto visuomenės imuniteto, omikron atmaina nėra tokia pavojinga. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad visos higienos ir apsaugos priemonės gali padėti su pandemija tvarkytis dar sklandžiau.
„Tai visiškai aiškiai leidžia prognozuoti, kad omikron vyravimas vasario mėnesį bus dar didesnis, tačiau turime atsakyti labai aiškiai, kad vakcinacija ir jau įgytas imunitetas padarė savo. Šiuo atveju omikron atmaina nesukelia tokių sunkių, tokių pavojingų ir tiek daug mirčių kaip buvo delta atveju.
Kitaip sakant, ir vakcinacija veikia, ir persirgusių žmonių skaičius didesnis, ir paties viruso agresyvumas, galvojant apie jo komplikacijas, ne toks didelis. Šiuo atveju yra akivaizdi viltis, kad tęsiant vakcinacijos apimtis, laikantis nustatytų biosaugos reikalavimų, higienos normų, kaukių, patalpų ventiliavimo, žmonių srautų reguliavimo tikrai greičiausiai pavyks susitvarkyti su šita banga, nefiksuojant dar didesnio mirčių augimo“, – sakė pašnekovas.
Teigiama, kad griežtas karantinas šalyje vėl galėtų būti įvestas tik tokiu atveju, jei būtų reanimacijose užsipildytų daugiau nei 200 lovų. V.P.Andriukaičio nuomone, tokiu karantinu gąsdinti nereikėtų, tačiau reikia nepamiršti, kad pavojus kyla ne tik reanimacijoje.
„Akivaizdu, kad tuo neturėtume gąsdinti visuomenės. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad labai daug paprastų susirgimų, labai apkrauta pirminė sveikatos priežiūra. Šiuo atveju šeimos daktarai, poliklinikos iš tiesų yra labai įtemptoje padėtyje. Tą turėtume taip pat suprasti, nes medikai dirba pirminėje grandyje tiesiog be atodūsio. Tai labai pavojinga. (...)
Kaip matome, vaikai vis labiau atakuojami omikron. Akivaizdu, kad neturime nusiraminti, turime dėti pastangas, kad tą bangą suvaldytume mūsų turimomis ir labai patikimomis priemonėmis (...). Testavimo apimtys turi būti žymiai padidintos, kad būtų galima geriau valdyti duomenis ir diagnozuoti ligą“, – rekomendavo PSO specialusis pasiuntinys.
Nors pasaulyje yra kalbama ir apie naujas koronaviruso atmainas, tačiau V.P.Andriukaitis ramino, kad omikron specifika gali reikšti ir palengvėjimą.
„Akivaizdu ir tai, kad omikron tam tikra prasme leidžia manyti, kad stabilizavimasis kažkur pavasarį gali įvykti. Šiuo atveju ta banga gali menkėti ir, suprantama, gali būti tokių atvejų, kad iš viso mes pereisime prie tam tikro sezoniškumo ir tam tikrų endeminių protrūkių jau nematydami tokios didelės bangos kokia dabar yra Europos regione“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Viešojoje erdvėje vis dar netyla diskusijos apie galimybių paso reikalingumą. Praeitą savaitę Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad sprendimas dėl galimybių paso atšaukimo bus priimtas trečiadienio Vyriausybės posėdyje. Paklaustas, ar su galimybių pasu turi išnykti ir kiti ribojimai, V.P.Andriukaitis atsakė neigiamai.
„Turbūt visi sutinkame, kad suvaržymai buvo ir be galimybių paso, jie yra ir jie liks. Šiuo atveju galimybių pasas buvo politinė priemonė, kuri turbūt turėjo tikslą šiek tiek sumažinti kai kuriose sektoriuose žmonių srautus ir, žinoma, spausti žmones vakcinuotis. Čia politinis, ne epidemiologinis reikalas. (...)
Žinoma, turi būti ribojimas žmonių susibūrimų uždarose patalpose. Šiuo atveju tie reikalavimai kaip buvo, taip ir yra, niekas negalėtų jų atšaukti. Galimybių pasas galėjo ir anksčiau būti panaikintas, nes jis jau nevaidina to vaidmens, kurį jis jau galėjo vaidinti, jeigu jis būtų naudojamas šiek tiek kitokiomis apimtimis ir kitokia logika“, – dėstė specialistas.
Anot V.P.Andriukaičio, galimybių pasas galėjo atnešti ir teigiamą rezultatą atsižvelgiant į vakcinavimo apimčių didėjimą, tačiau skaudesnė čia neigiama jo įtaka.
„Galimybių pasas taip pat paskatino ir pasipriešinimą vakcinavimui. Tas vadinamas vakcinų neigimas sukėlė didžiulę bangą, nes Lietuvos visuomenė labai suskilo ir šiuo atveju tos neigiamos pasekmės taip pat jaučiasi, kurios galėjo ir toliau kliudyti pasiekti deramą vakcinaciją“, – sakė PSO specialusis pasiuntinys.
V.P.Andriukaitis sakė, kad kol kas Europos mastu gerų prognozių dar nematyti. Nors yra ir valstybių diktuojančių gerus pavyzdžius, tačiau norint pagerinti situaciją ir sumažinti rizikas tokių šalių Europos regione turi būti bent 40.
„Pavyzdžiui, Danija – ji vykdė be galo protingą, efektyvią ir prieinamą nemokamą testavimo kampaniją, taip pat labai efektyvią vakcinavimo kampaniją. Tokiose šalyse, aišku, nors ir omikron banga yra didelė, bet tokių neigiamų pasekmių nėra ir jie srautus valdo ir kai kuriuos apribojimus nuima. (...)
Bendrai Europos regione, 53 valstybių tarpe, vaizdas dar toli gražu nėra raminantis. Yra be galo didžiuliai skirtumai vakcinacijos, didžiulis skirtumas sveikatos sistemų pajėgumuose ir labai skirtingos visuomenių nuotaikos. Yra ir melagienų socialiniuose tinkluose. Bendras omikron atmainos plitimas kyla ir tą reikia turėti omenyje.
Viena Lietuva ar viena Danija čia nieko nepadės. Tik bendros, mažiausiai 40 valstybių pastangos sumažinti bangos plitimą gali pagreitinti ir pagerinti situaciją. Šiuo atveju akivaizdu, kad 53 valstybių kontekste dar vargu, ar galime turėti tokį nusiraminimą, kad po 2–3 savaičių banga atslūgs. Manau, kad po 6–8 savaičių Europos regione dar gali laikytis ši, gana aukšta užsikrėtimų omikron atmaina, banga“, – liūdnai prognozavo specialistas.
