Užsienio reikalų ministrai susitikime aptarė iššūkius Europos saugumui dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina bei Baltarusijoje, euroatlantinio ryšio svarbą ginant Europos saugumo tvarką bei demokratines vertybes. Ministras G. Landsbergis su Švedijos kolege diskutavo apie įvykusius NATO bei sąjungininkių kontaktus su Rusija, Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos procesus bei galimą poveikį Europos saugumo architektūrai bei Baltijos regiono saugumo ir gynybos poreikiams. Švedijos ir Lietuvos ministrai sutarė, kad šalys toliau rems vieningą ES politiką Rusijos atžvilgiu, akcentavo poreikį tęsti sankcijų taikymo politiką.
Susitikime su Švedijos parlamento atstovais, kaip teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime, pagrindinis dėmesys buvo skirtas saugumo politikos grėsmėms, kylančioms iš Rusijos veiksmų, aptarta situacija Ukrainoje. Susitikimo dalyviai sutarė, kad esminis atsakas į šias grėsmes yra Šiaurės-Baltijos šalių bei transatlantinių pozicijų vieningumas ir principingumas. Švedijos parlamento atstovai taip pat išsakė paramą Lietuvai, patiriančiai Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę agresiją, bei pabrėžė ES sankcijų tęstinumą atsakant į Baltarusijos režimo priešiškus veiksmus.
Susitikimų su Švedijos atstovais metu taip pat aptartas Kinijos vykdomas politinis ir ekonominis spaudimas Lietuvai bei visai ES. Švedija išreiškė palaikymą su Kinijos spaudimu susiduriančiai Lietuvai bei ES sprendimui kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos veiksmų. Ministras G. Lansbergis pažymėjo, kad Kinijos vykdomi veiksmai, pažeidžiant tarptautinę teisę, yra išpuolis ne tik prieš Lietuvą, tačiau ir prieš visą ES bendrąją rinką, todėl yra būtinas bendras ES atsakas.
Susiję straipsniai
Stokholme ministras G. Landsbergis taip pat susitiko su Švedijos saugumo politikos ekspertais Lietuvos ambasadoje Švedijoje. Susitikimo metu aptarti Lietuvos ir Švedijos santykiai saugumo srityje bei saugumo grėsmės, su kuriomis susiduria abi šalys.