Tačiau net ir tokioje padėtyje Vyriausybės, anot jų, laukia sunkūs išbandymai, nes į paviršių išsiveržęs kelis dešimtmečius besikaupęs visuomenės pyktis artimiausiu metu neturėtų nurimti, o artėjant rinkimams jį tik dar labiau bandys pagarsinti politinės naudos siekiantys asmenys.
Alternatyvos nemato
Ar pandemijos, migrantų, Kinijos, baltarusiškų trąšų ir kitų krizių krečiama premjerės I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė gali nebeatlaikyti spaudimo?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė vardija, kad bet kokios Vyriausybės griūtį gali lemti du scenarijai – situacija, kai pasikeičia daugiau nei pusė Ministrų kabineto ir dėl to reikia iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą Seime bei paties ministro pirmininko sprendimas atsistatydinti.
Tiesa, anot jos, kalbant apie dabartinę Vyriausybės vadovę, realesnis būtų antrasis scenarijus, tačiau jis įneštų visišką chaosą valstybėje, nes jokios alternatyvos dabartiniam Ministrų kabinetui nematyti.
„Realiausias variantas, jeigu tai būtų pačios I.Šimonytės sprendimas, nes alternatyvios Vyriausybės iš opozicijos kol kas nesimato, ji elgiasi pakankamai destruktyviai, yra gana poliarizuota“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ sakė R.Urbonaitė.
Nors po „Belaruskalij“ skandalo premjerė neslėpė galvojusi apie atsakomybės prisiėmimą ant savo pečių, politologė svarstė, kad net jei pasikartotų panašus scenarijus, valdantieji visomis išgalėmis bandytų įtikinti I.Šimonytę nesitraukti.
„Mes matėme vieną karštesnį I.Šimonytės epizodą, kai kilo trąšų tranzito skandalas, bet dabar viskas šiek tiek pritilo. Kol kas ji veža visą šį reikalą ir, panašu, kad net jeigu išreikštų kritišką poziciją, valdantieji ją įtikinėtų to nedaryti.
Manau, kad bent kurį laiką tikrai dar turėtume tai matyti, nes kitaip mes turėtume labai sudėtingą situaciją valstybėje“, – pažymėjo ji.
Pasitikrinti pasitikėjimą būtų naudinga?
Alternatyvos dabartinei Vyriausybei tvirtino nematantis ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas, politikos apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
„Kilus „Belaruskalij“ skandalui, valdantieji jau įtikinėjo premjerę I.Šimonytę likti. Tai jau įvyko ir, greičiausiai, jei vėl kiltų panašus atvejis, jie vėl įtikinėtų premjerę likti poste, nes kitos alternatyvos šitai valdančiajai daugumai nėra. Labai sunku įsivaizduoti, kad jie staiga surastų, kuo pakeisti I.Šimonytę“, – kalbėjo T.Ignatavičius.
Tačiau Vyriausybei jis prognozavo sunkias kelias artėjančias savaites, nes, nors baltarusiškų trąšų skandalas kiek aprimęs, problema vis dar neišspręsta.
Politikos apžvalgininkas įsitikinęs, kad Vyriausybei bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau teks atnaujinti savo sudėtį. „Klausimas, kada tam bus palankesnis momentas, nes dabar jis nebuvo palankus. Nors pasitikrinti pasitikėjimą Vyriausybei galbūt būtų ir naudinga“, – atkreipė dėmesį jis.
Mano, kad protestai nerims
Ant savo pečių ne vieną krizę laikančiai Vyriausybei ramesni laikai nenusimato. Anot R.Urbonaitės, pastaruoju metu vienas po kito pasipylę protestai – tarsi kelis dešimtmečius brendęs ir galiausiai sprogęs pūlinys.
„Sausio 13-oji parodė, kad žmonės susirinko ne dėl pandemijos, o dėl to, ką pandemija iškristalizavo ir iškėlė į paviršių, kas jau yra susiformavę per paskutinius kelis dešimtmečius. Tai nėra tik dvejų metų pandemijos rezultatas. Akivaizdu, kad nepasitikėjimas valdžia susiformavo per daug ilgesnį laiką.
Natūralu, kad mes turime giliau ieškoti priežasčių, nei tai daro kai kurie politikai. Skirtis tarp suprasti ir pateisinti turi būti. Ir ji yra labai svarbi. Mes tikrai turime ieškoti priežasčių, jos bus giluminės ir sprendimai tam turėtų būti ilgalaikiai. Kitaip tariant, nebus sprendimų, kurie šią situaciją išspręs per artimiausius metus ar dvejus.
Viską reikia keisti iš esmės, net ir visą švietimo sistemą. Mes turime labai sudėtingus procesus, bet nieko nedaryti irgi negali“, – aiškino politologė.
Ji kritiškai įvertino ir profesoriaus Vytauto Landsbergio reakciją į valdžią nušvilpusią minią, pažymėdama, kad po to sekęs atsiprašymas – gerokai pavėluotas.
„Pripažinkime, kad situacija nebuvo gera. Tokių pareiškimų politikai, mano požiūriu, neturėtų daryti. Atsiprašymas yra gerai, nors galbūt šiek tiek pavėluotas. Tos įtampos jau yra tokios, kad jos sukuria tam tikrą atmetimo reakciją. Netgi tą atsiprašymą daugelis priims kaip atsiprašymą dėl varnelės“, – teigė R.Urbonaitė.
Savo ruožtu T.Ignatavičius pabrėžė, kad protestai praeityje Lietuvą lydėjo net ir tokiais klausimais, kaip stojimas į NATO, ir jų metu visuomet stengdavosi iškilti naujos politinės jėgos.
„Nors mes nesame tauta, kuri išeina kiekvieną dieną į gatves – dėl didesnių šildymo, elektros kainų, kaip kitose Vakarų šalyse, kur protestų yra daugiau, bet žmonės išeina ir vis tiek randasi politinių jėgų, politikų, kurie tuo bandys naudotis, kurstyti.
Artės rinkimai, todėl tikriausiai neišvelgiamai susipriešinimo dar bus ir tų skirtingų burbulų matysime“, – prognozavo jis.
