Taip jis kalbėjo po trečiadienį vykusio susitikimo su Danijos kolega Jeppe Kofodu, Kremliui prie Ukrainos sienos telkiant karines pajėgas, o Vakarams baiminantis galimo karinio konflikto Europoje.
„Lietuva kalbasi su daugeliu partnerių Aljanse dėl papildomų užtikrinimų, dėl papildomų garantijų saugumui ir karių. Bet, kaip ir kitais atvejais, mes paliekame tą valstybėms pačioms nuspręsti, nes tai yra vidinės politinės diskusijos ir karinio vertinimo užduotis“, – žurnalistams trečiadienį spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
Tuo metu J. Kofodas, paklaustas, ar Danija svarstytų iš Malio išvedamus karius dislokuoti Lietuvoje, akcentavo šiuo metu šalies teikiamą paramą – keturis naikintuvus F-16, sustiprinančius Aljanso vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją ir į Baltijos jūrą pasiųstą vieną fregatą.
„Esame pasirengę kartu su savo NATO partneriais svarstyti, kaip mes visi šiuo metu galime prisidėti prie saugumo užtikrinimo, kai Rusija Europoje jam meta iššūkį“, – dėstė jis, pabrėžęs, kad šalis vertins įvairius siūlymus.
Danija praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės neseniai dislokuotų maždaug 100 karių išvedimą iš Malio, sulaukusi atitinkamo Malio kariškių vyriausybės reikalavimo.
Karinė chunta, atėjusi į valdžią po perversmo 2020-ųjų rugpjūtį, nurodė, kad Danijos kariai šalyje dislokuoti „be sutikimo“.
Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė daugiau 100 tūkst. karių, taip pat daug tankų, kitų kovos mašinų, artilerijos ir raketų sistemų. Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atvejų jos lauktų „sunkios pasekmės“, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas.
Kremlius tvirtina neplanuojanti pulti Ukrainos ir kaltina Vakarus, kad jie neatsižvelgia į jos nuogąstavimus dėl saugumo prie šalies sienų.
