Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi NVSPL: nemanome, kad darbuotojai padarė pažeidimų

Baudą dėl greitųjų COVID-19 testų gavusi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) svarsto skųsti sprendimą ir nemano, kad sudėtingomis pandemijos sąlygomis veikę darbuotojai padarė pažeidimų.

Greitieji testai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Greitieji testai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 3, 2022, 12:01 PM

„Aišku, teismo sprendimas yra toks, koks yra, jis tikrai nedžiugina, tačiau laboratorija pirmiausiai turėtų detaliai susipažinti su teismo sprendimu – tam turime 30 dienų. Išanalizuosime visą pateiktą medžiagą, teismo sprendimas yra nemažos apimties, apie 20 lapų ir tik tada priiminėsime sprendimus dėl savo tolesnių veiksmų“, – ketvirtadienį BNS sakė laikinoji NVSPL direktorė Rosita Balčienė.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį greitųjų COVID-19 testų pirkimo byloje skyrė laboratorijai 20 tūkst. eurų baudą, o 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms atmetė.

Teisme laboratorija ieškinį pripažino, tačiau įstaigos vadovė sako, kad dėl šios pozicijos taip pat dar bus sprendžiama.

„Kiek žinau, tai vyko seniau, praeitais metais – aš detaliai negalėčiau atsakyti – tai buvo su tuo ieškiniu sutikta. Šį klausimą taip pat reikėtų pasianalizuoti“, – sakė ji.

Teisėjų kolegija pranešė nustačiusi, jog „laboratorija pažeidė imperatyvųjį esminį viešųjų pirkimų skaidrumo principą – neužtikrino viešojo pirkimo tikslo pasiekimo“. Pasak teismo, laboratorija „iš esmės neatliko“ viešojo pirkimo procedūros, o „besąlygiškai įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą ir sudarė sutartį su konkrečiu Sveikatos apsaugos ministerijos atrinktu tiekėju“.

Vis dėlto NVSPL vadovė tvirtino nemananti, kad darbuotojai padarė kokį nors pažeidimą.

„Nemanau, kad laboratorijos darbuotojai padarė kažkokius pažeidimus, susijusius su viešaisiais pirkimais“, – teigė R. Balčienė.

Ji sakė dabar negalinti vertinti, kodėl teismas pažeisimus laboratorijos veiksmuose aptiko ir pabrėžė, kad tam reikėtų detaliau išanalizuoti teismo sprendimą ir motyvus.

„Jeigu taip kalbėti plačiąja prasme, ta situacija, kuri buvo tuo metu, buvo iš tikrųjų kritinė ir niekas nebuvo pasiruošęs tai pandemijai, sprendimus reikėjo priiminėti greitai, čia ir dabar. Laboratorijos darbuotojai tiesiog darė savo darbą“, – apie greitųjų testų pirkimą sakė laboratorijos direktorė.

Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorai į teismą kreipėsi siekdami prisiteisti iš bendrovių daugiau kaip 4 mln. eurų, sumokėtų už greituosius COVID-19 testus, nes, pasak jų, sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta. Siekta prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, buvo nepagrįsta.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Įtarimai šioje byloje buvo pareikšti šešiems asmenims.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, jame atliekami procesiniai veiksmai.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai pirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.