J. Sejonienė: žmonės su pasipriešinimu reaguos, jeigu įvyks „jo-jo“ efektas

Vyriausybė nusprendė, kad nuo šio šeštadienio, vasario 5 dienos, galimybių pasas bus nebereikalingas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėdamas Vyriausybės posėdyje pabrėžė, kad paso nėra atsisakoma, kad priemonė yra sustabdoma, tačiau sprendimą lydi nauji ribojimai.

Žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Žmonės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Jurgita Sejonienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 3, 2022, 5:15 PM

Apie tokius ribojimus ir tai, kas laukia ateityje, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.

Galimybių pasas dažnai susilaukdavo kritikos ne tik iš visuomenės, tačiau ir iš verslo bei valdžios atstovų. Pavyzdžiui Prekybininkų asociacijos vadovė Rūta Vainienė nevengė kritikos galimybių pasui nuo pat pradžių, nes nematė logikos jo taikyme, taip pat pastaruoju metu kritika pasigirsdavo ir iš prezidentūros. Vis dėlto konservatorė Jurgita Sejonienė sakė, kad tokia prieštaringa reakcija yra įprasta.

„Pirma, aš manau, kad ne vienas infekciją ribojantis veiksnys nei vienoje Vyriausybėje, nei vienoje šalyje nebuvo sutiktas plojimais. Iš tiesų, daug kritikos susilaukia visos Vyriausybės.

Tai normalu, kai riboji įprastą žmonių gyvenimą, kuris šiuo metu yra neįmanomas dėl infekcijos plitimo, dėl aukštų susirgimo skaičių, dėl to, kad vis dar turime ir mirštančių dėl šitos infekcijos žmonių ir tą perteklinį mirtingumą. Taip yra ne tik Lietuvoje“, – sakė J.Sejonienė.

Seimo narė pastebėjo, kad galimybių pasas, kuris buvo ne tik infekcijos ribojimo priemonė, bet ir vakcinacijos skatinimas, pasitvirtino, tačiau atsiradus omikron atmainai savo funkcijas prarado.

„Antra, dėl ko buvo įvestas galimybių pasas, kad paskatintų vakcinaciją, taip pat ir atskirtų srautus. Vakcinacijos skatinimui tikrai ta priemonė turėjo žymią įtaką ir man atrodo, kad ji visiškai save pateisino. Reikia pastebėti, kad Lietuva nėra ir nebuvo vienintelė Europos Sąjungos šalis, vienintelė pasaulio šalis, kurioje tokia priemonė buvo taikoma. Tai čia yra valstybės, Vyriausybės pasirinkimas, kokia apimtimi tas priemones taikyti ir man atrodo, kad ji buvo sėkminga.

Šiuo metu omikron atmaina diktuoja savo taisykles, deja. Matome, kad suserga ir skiepyti, ir neskiepyti, ir persirgę, ir vakcinuoti žmonės. Gerai, kad jie serga nesunkiai absoliučiai didžioji dauguma, kad ligoninės nesipildo taip sparčiai ir, matyt, tai yra prielaida dėl ko šiuo metu šios priemonės yra atsisakoma“, – dėstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

Nustojus veikti galimybių pasui, įsigalios nauji ribojimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad prekybos vietose vienam lankytojui turės tekti 15 kvadratinių metrų ploto. Jurgita Sejonienė „Žinių radijui“ sakė besitikinti, kad tokių reikalavimų bus laikomasi principingai.

„Žinoma, prekybos vietos yra tos vietos, kur daugiausiai žmonių lankosi ir nuolat lankosi dėl to, kad tai yra būtinosios prekės ir jų išvengti negali. Mačiau, kad pati Rūta Vainienė sveikina šitą sprendimą ir kad tikrai pasistengs prekybos centrai, parduotuvės užtikrinti šitą reikalavimą. Aš labai norėčiau, kad taip ir būtų. (...)

Teko girdėti ir dėl galimybių paso, kad kai kurios įstaigos ir vietos laikėsi ir reikalaudavo galimybių paso, o kitos, matyt, žinodamos, kad patikrinti ir įvertinti visus yra labai sudėtinga, nesilaikė, niekada nereikalavo ir netikrino.

Noriu pasakyti, kad tai yra mūsų visų bendra atsakomybė: ir gyventojų, ir Vyriausybės, ir valdžios, ir, aišku, paslaugų teikėjų, prekybininkų ir pan. Labai tikiuosi, kad vis dėlto suprantame, kad šiuo metu negalime atsisakyti visų ribojimų dėl aukšto susirgimų skaičiaus. Bent jau tų, kurie lieka, laikykimės principingai ir kad šiek tiek tą kreivę mums pavyktų suplokštinti“, – sakė J.Sejonienė.

Kai kurios Europos šalys, tokios kaip Danija ar Jungtinė Karalystė, jau atlaisvina ribojimus ir teigia, kad pandemija eina link pabaigos. Vis dėlto Seimo narė tokių išvadų daryti neskubėjo. Jos manymu, teigti, kad su koronavirusu jau susitvarkėme, dar per anksti.

„Pirmiausia, ką reikia pastebėti, kad skelbti tokią kapituliaciją koronavirusui, mano supratimu, yra kol kas šiek tiek anksti, tą sako ir nemažai mokslininkų ir virusologų. Kai yra toks intensyvus plitimas, vėl tikėtina, kad turėsime naujų mutacijų, naujų atmainų ir vėlgi, nežinia, kaip bus su jomis. Pasakyti, kad tai jau yra pabaigos pradžia, tikrai negalime.

Aš palaikau tą tokį atsargų ėjimą arba išėjimą iš pandemijos, kurį renkasi Lietuva. Tas „jo-jo“ efektas, kai viską atpalaiduojame ir po to vėl griežtiname, man atrodo, kad žmonėms taip pat nėra priimtinas ir jie tada reaguoja pasipriešinimu. Tokią atsargią taktiką aš palaikau“, – teigė konservatorė.

Paklausta, ar privalomo darbuotojų testavimo atšaukimas irgi yra atsargi taktika, J.Sejonienė sakė, kad esant dabartiniams užsikrėtimų skaičiams testų daugėjimas yra papildomas ir nereikalingas krūvis.

„Tas testavimas, kai turime dešimtimis tūkstančių naujų užsikrėtimo atvejų per dieną ir keliasdešimt tūkstančių besitestuojančių per dieną, iš tiesų, yra krūvis valstybei. Iš tiesų, turime suvokti, kad visų, matyt, „neišgaudysime“.

Omikron dėl to yra dėkingas, kad dauguma persirgs labai lengvai, netgi besimptome forma. Tas testavimo intensyvinimas, man atrodo, irgi turi ribas. Yra suprantama, kodėl to atsisakoma. Išlieka rekomendacijos ir nefarmacinių kontrolės priemonių laikymuisi, ir, žinoma, vakcinacijai“, – pasakojo Seimo narė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.